Gyventojų registras 1990-1995 m.

	Gyventojų registras
	Pradžia
	1990-1995 m.
	1996-2001 m.
	2002-2007 m.
	2008-2013 m.
	2014-2020 m.
	2021 m. - dabar

GYVENTOJŲ REGISTRAS 1990-1995 m.

1990 m.
Laikinų Lietuvos Respublikos asmens dokumentų išdavimas. Lietuvos Respublikos piliečiams, laikinai, kol buvo gaminami Lietuvos Respublikos piliečio pasai ir patvirtinti Pasų nuostatai, buvo išduodami Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimai. Priimti teisės aktai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo. Priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimo tvarkos nuostatų“ nustatė, kad prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti asmenys turės paduoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui per rajono, miesto savivaldybės tarybą. Taip buvo formuojami teisiniai pamatai Lietuvos Respublikos pilietybei gauti. Priimti teisės aktai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuolatinės gyvenamosios vietos įrašymo tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl duomenų apie piliečio nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo tvarkos. Duomenų apie asmens gyvenamąją vietą įrašymo (įregistravimo ir išregistravimo) funkcijas buvo pavesta vykdyti policijos komisariatų pasų tarnyboms, taip pat pareigūnams, turintiems atitinkamus apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) savivaldybės įgaliojimus. Patvirtintas Lietuvos Respublikos paso statusas bei piliečių asmenvardžių rašymo dokumente tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatus, kurie nustatė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę, jo savininko tapatybę“, ir suformavo reikalavimus dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase. Buvo numatytas ir kitų asmens duomenų įrašymas Lietuvos Respublikos piliečio pase.
1991 m.
Patvirtintas asmens kodo standartas. Statistikos departamentas parengė, o Standartizacijos ir kokybės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 20 d. patvirtino standartą Lietuvos RST 1185-91 „Asmens kodas. Sudėtis ir struktūra“, pagal kurį asmens kodas yra unikali vienuolikos dešimtainių skaitmenų seka, žyminti asmenį ir naudojama duomenims apie jį kaupti valstybės tvarkomose duomenų bazėse.
1992 m.
Įsteigtas Gyventojų registro skyrius, patvirtinta asmens kodo suteikimo tvarka. Statistikos departamente buvo įsteigtas Gyventojų registro skyrius. Vidaus reikalų ministerijos ir Statistikos departamento vadovai patvirtino asmens kodo suteikimo tvarką. Tvarka nustatė, kad asmens kodas bus suteikiamas Lietuvos piliečiams, sulaukusiems 16 metų, – išduodant naują Lietuvos Respublikos piliečio pasą; naujagimiams – registruojant vaiko gimimą ir išduodant gimimo liudijimą; nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės – išduodant asmens be pilietybės liudijimus; užsienio šalių piliečiams – išduodant leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Įsteigtas Gyventojų registras. Registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti ir saugoti asmens duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, kitus asmens duomenis (šeiminę padėtį, sutuoktinius, tėvus, vaikus, deklaruotą gyvenamąją vietą ir kt.), teikti šiuos duomenis Lietuvos Respublikos institucijoms, viešojo administravimo subjektams, kitiems valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, kitiems juridiniams asmenims, jų filialams, atstovybėms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmojo Lietuvos Respublikos paso išdavimas. Pirmasis Lietuvos Respublikos piliečio pasas buvo įteiktas Kalgario (Kanada) žiemos olimpinių žaidinių čempionei slidininkei Vidai Vencienei. Lietuvos Respublikos pilietis, gaunantis naują Lietuvos Respublikos piliečio pasą, savo gyvenamosios vietos policijos komisariato migracijos tarnybai turėjo pateikti prašymą išduoti pasą. Nustatytos formos prašyme asmuo privalėjo nurodyti savo asmens duomenis, duomenis apie gimimo ir gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį, sutuoktinį, nepilnamečius vaikus ir tėvus. Užpildyti prašymai buvo perduodami Vidaus reikalų ministerijos Informatikos tarnybos kompiuterizuotam pasų išrašymo skyriui, kuriame prašymuose pateikta informacija buvo perkeliama į magnetines laikmenas. Pagal pateiktus duomenis asmeniui suformuojamas asmens kodas, kuris vėliau įrašomas į asmens pasą ir prašymo kortelę.
1993 m.
Civilinės būklės aktų duomenų įvedimas. Nuo 1993 m. Statistikos departamente imta vesti santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, tėvystės nustatymo, įvaikinimo ir asmenvardžių keitimo įrašus. Tolesniais metais Gyventojų registro duomenų surinkimas ir įvedimas vyko pagal įprastą nusistovėjusią tvarką. Pasinaudojus informacinėmis technologijomis jau galima buvo pakankamai greitai parengti ir gauti duomenis apie sudarytus civilinės būklės aktus, galiojančius ir negaliojančius asmens dokumentus, pilietybes, santuokas, ištuokas ar mirtis ir kitą statistinę informaciją.

© Valstybės įmonė Registrų centras | Adresas Studentų g. 39, 08106 Vilnius | Tel. +370 5 268 8262, el. p. info@registrucentras.lt.
Duomenys apie įmonę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre | Įmonės kodas 124110246, PVM mokėtojo kodas LT241102419.

1990 m.

1991 m.

1992 m.

1993 m.

Apie Registrų centrą

Konsultacijų centras

Savitarna

Pagalba ir konsultacijos internetu

Struktūra ir kontaktinė informacija

Pradžia / Apie Registrų centrą / Registrų centro istorija / Gyventojų registras