Nekilnojamojo turto kadastras ir registras: pradžia

Nepriklausomybę 1990 m. atkūrusi Lietuva ėmė formuoti savarankišką ūkio politiką, orientuotą į Vakarų valstybes, veikiančias pagal rinkos ekonomikos taisykles. Svarbios ekonominės reformos, nuosavybės teisių atkūrimas bei privatizacija lėmė poreikį iš esmės pertvarkyti ir iki tol veikusią nekilnojamojo turto administravimo sistemą. Veiksmingai žemės fondo apskaitai ir nekilnojamojo turto civilinei apyvartai įgalinti buvo būtinas vieningos žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistemos sukūrimas, bendrų duomenų bazių sudarymas ir visuotinio nekilnojamojo turto administravimo proceso kompiuterizavimas.
 
Nors pirmieji žingsniai bendro nekilnojamojo turto kadastro ir registro sukūrimo link buvo žengti iš karto po nepriklausomybės atkūrimo, iki 1997 m. nekilnojamojo turto administravimo sistema ir toliau iš dalies veikė kaip sovietmečiu sukurta išskaidyta institucinė struktūra, kurioje žemės administravimas buvo visiškai atskirtas nuo pastatų ir kitų statinių tvarkymo. Taip pat funkcionavo skirtingi duomenų apdorojimo centrai, sprendimus priimdavo viena su kita nesusijusios institucijos.
 
Gyvenamųjų namų, negyvenamųjų pastatų ir statinių, garažų, sodo namų su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butų, garažų boksų teisinį registravimą ir jų apskaitą vykdė valstybės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 12 teritorinių padalinių, o metodinį vadovavimą vykdė Komunalinio ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos. Žemės teisinį registravimą vykdė apskričių valdytojų (viršininkų) administracijos (55 teritoriniai padaliniai), kurioms metodiškai vadovavo Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos.
 
Esminis lūžis įvyko tik 1997 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 m. veiklos programa, kurioje buvo numatyta vykdyti žemės ir kito nekilnojamojo turto teisinį registravimą, kurti ir tobulinti bendrąją žemės ir statinių apskaitos informacinę sistemą, tvarkyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Tam, kad programa būtų sėkmingai įgyvendinta, buvo sujungtos valstybės įmonė Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ir Valstybės žemės kadastro įmonė.
 
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimu įsteigta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė. Naujai įmonei buvo pavesta tvarkyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrą (inventorizaciją) ir registrą, vykdyti žemės ir kito nekilnojamojo turto teisinę registraciją, analizuoti nekilnojamojo turto rinką, organizuoti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamajam turtui apmokestinti, kurti žemės ir kito nekilnojamojo turto informacinę sistemą, teikti valstybės institucijoms ir kitiems vartotojams duomenis apie nekilnojamąjį turtą, jo vertę ir teisinę padėtį, atliekant nustatytas funkcijas rengti metodikas, instrukcijas, standartus ir kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrą bei registrą.
 
Minėtą įvykį galima laikyti vieningos nekilnojamojo turto administravimo sistemos, kuri sėkmingai veikia ir šiandien, pradžia.
 
Būtina pažymėti, kad kuriant vieningą nekilnojamojo turto administravimo sistemą, reikšmingą indėlį įnešė ir užsienio šalys (Švedija, Danija, Didžioji Britanija, Suomija, Nyderlandai ir kt.), kurios dalijosi patirtimi, teikė techninę pagalbą ir dalinai finansavo vieningos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistemos kūrimą.