Naujienos |
|
|
|
Netikslūs adresai: kaip jie atsiranda ir ką dėl to daryti?
2022 m. kovo 31 d.
170 tūkstančių - būtent tiek šiuo metu
Lietuvoje skaičiuojama asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas
yra netikslus. Šie asmenys gali negauti laiškų ir paštu siunčiamų svarbių
dokumentų, kadangi šie siunčiami netiksliu adresu ir grąžinami siuntėjui. Šie
asmenys taip pat rizikuoja nesulaukti svarbios informacijos, pavyzdžiui,
susijusios su pensijų mokėjimu, pensininko pažymėjimu, Valstybinės mokesčių
inspekcijos, antstolių ar teismų pranešimų. Be to, kyla grėsmė šiems asmenims
laiku nesulaukti medikų ar ugniagesių, kurie, vykdami į nelaimės vietą, dėl
netikslaus adreso sugaiš brangų laiką.
Registrų
centras kartu su Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybėmis inicijavo
socialinį projektą, kurio tikslas - sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios
vietos adresų skaičių. Šie duomenys kaupiami Registrų centro tvarkomame
Gyventojų registre, iš kurio duomenys teikiami įvairioms valstybės ir
savivaldybių įstaigoms, kitiems ūkio subjektams.
"Susiduriame
su iššūkiu užtikrinti teisingų ir aktualių duomenų perdavimą kitoms
institucijoms, kurioms ši informacija yra būtina kasdienių funkcijų vykdymui.
Kadangi už duomenų apie gyvenamosios vietos adresą pateikimą atsakingi patys
gyventojai, šis iššūkis tampa sunkiai įveikiamas vien tik Registrų centro pastangomis.
Dėl to spręsdami šį klausimą surėmėme pečius su Vidaus reikalų ministerija ir
savivaldybėmis ir siekiame kuo plačiau paskleisti žinią apie tai, kodėl svarbu
turėti tikslius gyvenamosios vietos duomenis", - sako Registrų centro Registrų
tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Anot jo, tai, kad
Gyventojų registre esantys deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra
netikslūs, sukelia problemų ne tik patiems gyventojams, bet ir institucijoms,
kurios užtrunka ieškodamos asmenų gyvenamosios vietos, o kai kuriais atvejais
pašto ir siuntų pristatymas tampa neįmanomas.
Kaip atsiranda netikslus gyvenamosios vietos adresas?
Kiekvienas
asmuo turi teisę susipažinti su savo tvarkomais duomenimis, o Gyventojų
registre esantį deklaruotą gyvenamosios vietos adresą galima sužinoti atvykus į
deklaravimo įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijų nėra), taip
pat elektroniniu būdu prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.
Deklaruotas
gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių,
pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT
objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto
registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Pagal
nustatytus reikalavimus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas turi
atitikti visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis - turi būti nurodytas
patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje.
Pavyzdžiui, jeigu objektas yra savivaldybės centre, turi būti nurodytas miestas,
gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz.,
Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12). Jeigu objektas yra ne savivaldybės centre,
turi būti nurodyta savivaldybė, miestas (miestelis) arba seniūnija ir kaimas,
gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz.
Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10).
Be to,
adresas turi būti įregistruotas Adresų registre - pasitikrinti, ar adresas
įregistruotas registre, galima atlikus viešą ir nemokamą paiešką adresu www.registrucentras.lt/adr/p/ arba pasinaudojus REGIA
žemėlapyje esančia adresų paieška. Jei pastatui ar patalpai, kurioje norima
deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmuo turėtų kreiptis
į savivaldybę ar seniūniją su prašymu suteikti adresą. Jei adresas yra
suteiktas, tačiau neįregistruotas Adresų registre, taip pat reikėtų kreiptis į
savivaldybę ar seniūniją, kad ši pateiktų duomenis Adresų registrui.
Daugiausiai netikslių adresų - didmiesčiuose ir kaimo
vietovėse
Registrų centro duomenimis, šiuo metu
šalyje yra daugiau kaip 170 tūkst. asmenų, kurių deklaruotos
gyvenamosios vietos adresas yra netikslus. Daugiausiai netikslių adresų galima
rasti didmiesčiuose, kur, natūralu, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau
asmenų. Dažniausiai didmiesčiuose pasitaikanti netikslaus adreso priežastis - objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pavyzdžiui,
dvi šeimos gyvena pastate, kuris fiziškai padalintas į dvi patalpas - 1-ą ir 2-ą butus. Tačiau Nekilnojamojo turto registre objektas yra
įregistruotas kaip viena patalpa, tad turi vieną adresą (be butų numeracijos).
Atitinkamai šios informacijos nėra Adresų registre, tad ir deklaruoti savo
gyvenamosios vietos viename iš butų negalima.
Nemaža
dalis netikslių adresų istoriškai yra likę kaimo vietovėse, kuriose, laikui
bėgant pirmą kartą buvo suteikti gatvių pavadinimai ir namų numeriai. Tačiau
ilgą laiką tokiose vietovėse gyvenantys asmenys savo gyvenamąją vietą buvo
deklaravę nurodydami tik kaimo ar miestelio pavadinimą, o suteikus kaimo
gatvėms pavadinimus ir numerius namams, šie asmenys nesikreipė į seniūniją ar
savivaldybę dėl adreso patikslinimo.
Šiuo
metu daugiausiai netikslių deklaruotos gyvenamosios vietos adresų yra Kauno
miesto (21,5 tūkst.), Vilniaus rajono (13 tūkst.), Vilniaus miesto (12,6
tūkst.),
Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.) ir Kauno rajono (5 tūkst.) savivaldybėse. Jų taip pat nemažai yra Alytaus,
Šakių, Panevėžio, Širvintų, Kaišiadorių, Lazdijų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Mažiausiu
kiekiu netikslių adresų šiuo metu gali pasigirti mažosios savivaldybės:
Visagino, Neringos, Birštono, Palangos ir Druskininkų, taip pat Šiaulių bei
Alytaus miestų savivaldybės.
Sukurta aplikacija adreso tikslumui pasitikrinti
Registrų
centras sukūrė naują aplikaciją, kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir
asmens kodą pasitikrinti, ar jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra
tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.
Sužinoti,
kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į
seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos adresu
www.registrucentras.lt/savitarna.
Daugiau
informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti atskirų
savivaldybių interneto svetainėse, kuriose jau netrukus turėtų atsirasti ir
nuorodos į minėtą tikrinimo aplikaciją. Dažniausiai su gyvenamosios vietos
deklaravimu susijusiu klausimus ir atsakymus į juos taip pat galima rasti
Registrų centro parengtoje atmintinėje, taip pat skrajutėje kodėl
svarbu tikslus adresas.
Deklaruoti
savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo
įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat
internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų
centro savitarnos.
|