Naujienos |
|
|
|
Registrų centro duomenys parodė, kaip didmiesčiuose plėtėsi gyvenamųjų namų kvartalai
2022 m. kovo 17 d.
Individualūs gyvenamieji namai Lietuvos
nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išgyvena renesansą - nuo pandemijos pradžios
2020 metų pavasarį jų pardavimai, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, yra
išaugę maždaug ketvirtadaliu, o vidutinės sandorių kainos padidėjo trečdaliu. Išaugusi
paklausa paskatino ir spartesnes naujų namų statybas, o naujausi Registrų
centro duomenys atskleidžia, kokios vietovės didmiesčiuose pastaruoju metu tapo
patraukliausios naujų gyvenamųjų namų kvartalų plėtrai.
Apjungę
Nekilnojamojo turto registre esančius nekilnojamųjų daiktų duomenis apie
statinių baigtumą su jų geografine informacija Registrų centro analitikai
parengė trijų šalies didmiesčių ir jų žiedinių savivaldybių žemėlapius,
kuriuose galima aiškiai matyti, kur per pastaruosius dvejus metus
intensyviausiai vyko gyvenamųjų namų statybos.
"Pastaruosius
porą metų gyvenamųjų namų patrauklumas yra išaugęs, o NT vystytyojai,
reaguodami į išaugusią paklausą, aktyviai įgyvendina vis naujus projektus. Be
abejo, plėtra vyksta ir tuomet, kai naujai suformuotose teritorijose gyventojai
patys statosi naujus namus. Žvelgiant į atskirų didmiesčių žemėlapius galima
nesunkiai pamatyti, kad naujų gyvenamųjų namų plėtra vyksta netoli centrinės
miesto dalies nutolusiose teritorijose, pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio, Pašilaičių
seniūnijose, su pastarąja besiribojančioje Avižienių seniūnijoje, kuri
formaliai jau priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, taip pat Naujosios Vilnios
seniūnijose, konkrečiau Pavilnio gyvenvietėje", - komentuoja Registrų centro
duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Registrų
centro skaičiavimais, per pastaruosius dvejus metus visoje Lietuvoje buvo
įregistruota apie 23 tūkst. naujų namų - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų
pastatų, kurių statybos baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų. Daugiau kaip
pusė naujų namų 2020-2021 metais buvo pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos
bei šių didmiesčių žiedinėse savivaldybėse.
"Pagal
statybos tempus, be abejo, pirmauja sostinė, tačiau nedaug nuo jos atsilieka ir
Kaunas, kur intensyviausia gyvenamųjų namų plėtra pastebima Šilainių ir su ja
besiribojančioje Užliedžių seniūnijoje bei Garliavos apylinkių ir šalia jos
esančioje Aleksoto seniūnijoje. Palyginti aktyvi plėtra taip pat vyko Kauno
rajono savivaldybei priklausančiose Akademijos ir Ringaudų seniūnijose. Tuo
tarpu pajūryje išsiskiria Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija ir šalia
jos esančios teritorijos, priklausančios Klaipėdos miestui, kuris, reikia
pastebėti, nėra nusistatęs seniūnijų ribų. Atskiro paminėjimo verta Palanga,
kurioje pastaruoju metu taip pat vyko intensyvios naujų namų statybos", - kalba
P. Rudzkis.
Be
didmiesčių palyginti ženklūs naujų gyvenamųjų statybos tempai buvo matomi ir
Šiaulių, Kretingos, Panevėžio, Trakų ir Alytaus rajono savivaldybėse, kuriose
NT žemėlapį per pastaruosius dvejus metus papildė keli šimtai naujų
individualių gyvenamųjų namų. Kukliausiai šiame segmente atrodo mažosios šalies
savivaldybės: Visagino, Rietavo, Pagėgių, Birštono ir Kalvarijų, kur buvo
pastatyti vos keli ar keliolika naujų namų.
Registrų
centro duomenimis, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais
buvo pastatyta apie 5,2 tūkst. naujų gyvenamųjų namų. Didžiausia naujų
gyvenamųjų namų koncentracija išsiskiria Naujosios Vilnios seniūnija (iš viso
apie 760), Pašilaičių-Avižienių seniūnijų teritorija (750) ir Pilaitės-Zujūnų
seniūnijų teritorija (670).
Kauno
miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais pastatyta apie 4,5 tūkst.
gyvenamųjų namų, o daugiausiai jų registruota Šilainių-Užliedžių seniūnijose (1
160), Garliavos-Aleksoto seniūnijose (730) ir Akademijos-Ringaudų seniūnijose
(650).
Klaipėdos
miesto ir rajono savivaldybėse per pastaruosius dvejus metus buvo pastatyta
apie 3 tūkst. gyvenamųjų namų. Pajūrio regione dominuoja Sendvario seniūnija,
kurioje registruota beveik pusė visų šio regiono naujų namų.
Žvelgiant
į NT sandorių rinką, galima paminėti, kad 2021 metais Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip
16 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - ketvirtadaliu daugiau nei 2020
metais, kai įregistruota beveik 13 tūkst. individualių namų sandorių. 2019
metais šis skaičius nesiekė 12 tūkstančių. Pagal metinį gyvenamųjų namų
sandorių skaičiaus augimą šiemet išsiskyrė trys didmiesčiai ir jų žiedinės
savivaldybės, taip pat Akmenės, Jurbarko, Kėdainių, Kretingos, Lazdijų,
Šalčininkų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.
|