Naujienos |
|
|
|
Šalies NT vertė paaugo dešimtadaliu iki 119 mlrd. eurų
2021 m. sausio 15 d.
Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas
nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119
mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo
turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9 procentais. Be to, nuo šių metų
įsigaliojo atnaujintos statinių (butų, gyvenamųjų namų ir kt.) mokestinės
vertės, nuo kurių apskaičiuojami NT mokesčiai.
Šalyje
esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per
metus vidutiniškai padidėjo 9 procentais. Registrų centro vertintojų teigimu,
tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas - didėjant
gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, kyla ir būsto paklausa bei jo
kaina, todėl nustatoma ir didesnė jo vidutinė rinkos vertė.
Be to,
naujai kuriamos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, užsienio
investuotojų atėjimas, taip pat geras susisiekimas ir tinkamai pritaikyta
infrastruktūra skatina įvairaus nekilnojamojo turto objektų kainų augimą.
Visoje
šalyje butų vidutinės rinkos vertės 2020 metais, palyginti su 2019 metais,
vidutiniškai padidėjo 5 proc., gyvenamųjų namų - taip pat apie 5 procentus.
Komercinės ir administracinės paskirties šalies nekilnojamojo turto vidutinės
vertės per metus kilstelėjo 3 procentais. Visų šalyje esančių žemės sklypų
vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių per metus vidutiniškai padidėjo apie
6 proc.: žemės ūkio paskirties sklypų - 10 proc., gyvenamosios paskirties - 3
proc., komercinės grupės žemės - 5 procentais.
Iš viso
šiemet įvertinta apie 6,6 mln. statinių ir žemės sklypų - 1,4 proc. (apie 94
tūkst.) daugiau nei praėjusiais metais.
Aktualu NT savininkams: įsigaliojo naujos mokestinės vertės
Kiekvienais
metais Registrų centro atliekamo masinio vertinimo metu nustatomos žemės sklypų
ir statinių vidutinės rinkos vertės, kurios vėliau gali būti naudojamos
mokestinėms vertėms apskaičiuoti ar valstybės valdomo turto pardavimo arba
nuomos kainoms nustatyti. Vidutinės rinkos vertės kas penkerius metus
prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai.
Nuo
2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos mokestinės vertės statiniams (butams,
gyvenamiesiems namams, komercinėms patalpoms ir kt.). Nors gyventojai
Valstybinei mokesčių inspekcijai nekilnojamojo turto, viršijančio 150 tūkst.
eurų, mokesčio deklaracijas turi pateikti kiekvienais metais iki gruodžio 15
dienos, gyventojai jau dabar gali greitai ir nesunkiai sužinoti savo turimo NT
mokestinę vertę.
Paprasčiausias
būdas sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę - pasinaudoti nemokama paieška
Registrų centro internetiniame puslapyje adresu www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Paieškai reikalingas NT
unikalus numeris, jį taip pat galima rasti Registrų centro interneto svetainėje
adresu www.registrucentras.lt/ntr/p/.
NT
mokestis mokamas ne atskirai už kiekvieną NT objektą, bet sumuojant ir
vertinant visą asmeniui priklausantį turtą. Masiniu vertinimu nustatytos
vidutinės rinkos ar mokestinės vertės išrašai turto savininkams pateikiami
Registrų centro savitarnoje. NT savininkai mokestinę vertę taip pat gali
sužinoti atvykę į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį ir užpildę
prašymą (karantino metu vizitui reikalinga išankstinė registracija). Fizinių
asmenų pageidavimu aktualios mokestinės vertės išrašai vieną kartą per
mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.
Tais
atvejais, kai norima sužinoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo
turto mokestines vertes, būtina pateikti santuokos liudijimą. Kai norima
sužinoti sutuoktinio ar kito savininko valdomo nekilnojamojo turto mokestines
vertes, būtina pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.
Kai
kuriems nekilnojamojo turto objektams, pavyzdžiui, inžineriniams statiniams,
mokestinė vertė apskaičiuojama išlaidų (kaštų) metodu, todėl ją Registrų
centras apskaičiuoja ir perskaičiuoja tik pareiškėjui kreipiantis į Registrų
centro klientų aptarnavimo padalinį, užpildžius prašymą ir apmokėjus vertės
perskaičiavimo darbus. Išlaidų (kaštų) metodu apskaičiuota mokestinė vertė
galioja 5 metus, tačiau pareiškėjas gali pateikti prašymą perskaičiuoti
mokestinę vertę dažniau.
Kaip atliekamas masinis vertinimas?
Nekilnojamojo
turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką,
pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama
panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta
realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.
Konkretaus
objekto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto
pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir
subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, susitarimas dėl kainos ir pan.
Nustatant
vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo
paskirtis, fizinės savybės ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT
vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo,
NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų,
suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.
Masiniu
vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio
galima skaičiuoti turto mokesčius. Masinio vertinimo metodika leidžia per
santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti
didelį turto objektų kiekį.
Kur naudojamos NT vidutinės rinkos vertės?
Vidutinės
rinkos vertės yra naudojamos ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti. Šios vertės
aktualios ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo
atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos
vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės
valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.
Šios
vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus,
jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms
šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo
sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat dažnai apskaičiuojami remiantis
vidutinėmis rinkos vertėmis.
|