Naujienos |
|
|
|
NT rinkos dinamika: nuosaikus augimas ir stiprėjantis noras investuoti į būstą sostinėje
2019 m. balandžio 8 d.
Pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) sandorių
rinka augo nuosaikiai - iš viso pirkimo-pardavimo sandoriais perleista 27,7
tūkst. NT objektų, arba 6,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį
laikotarpį (26,1 tūkst.). Be to, Registrų centras pirmąkart įvertino butus
sostinėje, kurie buvo įsigyti kaip investicija į nekilnojamąjį turtą.
Visoje šalyje, preliminariais
Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį savininkus pakeitė 7,9
tūkst. butų - 7,1 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-kovą (7,4 tūkst.). Vien
per kovą šalyje parduota 2,6 tūkst. būtų - 5,4 proc. mažiau nei praėjusių metų
kovą ir 2,1 proc. mažiau nei šių metų vasarį.
Iš didmiesčių išsiskyrė Vilnius,
kur per pirmus tris šių metų mėnesius iš viso parduota 2 717 butų (pernai
pirmąjį ketvirtį - 2 356), iš jų 2 328 įsigijo fiziniai asmenys. Apie
320 butų sostinėje šiemet įsigijo fiziniai asmenys (arba sutuoktiniai), kurie
jau turėjo didesnės vidutinės rinkos vertės gyvenamosios paskirties būstus,
todėl šiuos sandorius galima priskirti prie investicinių[1].
Šiemet investicinių butų Vilniuje įsigyta 70 vnt. arba 28 proc. daugiau negu
2018 metų pirmąjį ketvirtį.
Kaune šiemet parduota 1 113
butų (pernai pirmąjį ketvirtį 1 073), Klaipėdoje - 709 (656), Šiauliuose -
391 (356), Panevėžyje - 292 (226). Iš kitų šalies miestų parduotų butų
skaičiaus augimu išsiskyrė Alytus, vasaros sezonui besiruošianti Palanga ir
Vilniaus rajonas.
Vien
per kovą sostinėje parduoti 804 butai, arba 15 proc. mažiau nei pernai kovą ir
14 proc. mažiau nei šių metų vasarį, Kaune - 398 (atitinkamai 3 proc. daugiau
ir 3 proc. mažiau), Klaipėdoje - 230 (8 proc. mažiau ir 12 proc. mažiau),
Šiauliuose - 131 (4 proc. mažiau, 13 proc. daugiau), Panevėžyje - 95 (4 proc.
daugiau, 17 proc. mažiau).
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje
šalyje buvo parduota 2,2 tūkst. gyvenamųjų namų - 6,7 proc. daugiau nei pernai
tuo pačiu metu (2,1 tūkst.), o vien tik per kovą - 785 (pernai kovą - 803, šių
metų vasarį - 706).
Žemės sklypų sandorių rinkoje šiemet
per pirmus tris mėnesius savininkus pakeitė 13,4 tūkst. sklypų, arba 8 proc.
daugiau nei pernai sausį-kovą (12,4 tūkst. sklypų). Vien tik kovo mėnesį
pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 4,6 tūkst. žemės sklypų, kai
pernai kovą tokių buvo 5,2 tūkst., o šių metų vasarį 4,3 tūkst..
Papildoma informacija:
Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo
turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto
sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių
asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami -
valstybinės žemės pirkimo sandoriai.
Vertindamas būsto rinkos duomenis,
Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų,
trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir
gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir
gyvenamąsias patalpas).
[1] Investiciniais sandoriais laikomi
tie sandoriai, kai fizinis asmuo arba sutuoktiniai 2019 m. balandžio pradžioje
turėjo daugiau negu vieną gyvenamosios paskirties būstą Vilniaus miesto
savivaldybėje ir per ataskaitinį laikotarpį įsigijo butą, kurio vidutinė rinkos
vertė mažesnė negu kito turimo būsto.
|