Vartotojas: Anonimas [prisijungti...]

  Registruotis vizitui Savitarna      Kontaktai      Neįgaliųjų versija      LT  |  EN
RC logotipas

Turtas ir apribojimai Juridiniai asmenys Adresai Gyventojai
Pradžia

Pastatų (patalpų) energinio naudingumo sertifikavimo paslaugos


Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas – reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato šiluminės energijos suvartojimas, pastatas priskiriamas energinio naudingumo klasei (A++, A+, A, B, C, D, E, F, G) ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas (pasas). Sertifikato galiojimo trukmė – 10 metų.
 
Pastato energinio naudingumo sertifikatas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas" reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė.

Pastato energinį sertifikavimą Registrų centre atlieka tik darbuotojai, turintys galiojančius pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto kvalifikacijos atestatus. Energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas teikia visi Registrų centro padaliniai.

Pastatų energinis sertifikavimas privalomas:

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

1) užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

2) užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

3) parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;

4) didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.

Pastatų energinio naudingumo sertifikatas neprivalomas:

1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
7) nešildomiems pastatams.
 
 
 


 Atgal  Į puslapio viršų