Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: kas penktas įsigytas butas - investicinis
2023 m. balandžio 20 d.
Praėjusiais metais dėl pasikeitusių
geopolitinių ir ekonominių aplinkybių sumažėjęs bendras butų pardavimų skaičius
nesumažino šio nekilnojamojo turto investicinio patrauklumo. Pagrindinius
nacionalinius duomenis tvarkančio Registrų centro analitikai skaičiuoja, kad
pastaruoju metu maždaug kas penktas įsigytas butas gali būti laikomas
investiciniu.
2022 metais visoje šalyje įregistruota daugiau nei
34 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, arba maždaug 13 proc. mažiau nei
2021-aisiais. Investicinių butų, kai buto pirkėjas ar pirkėjai jau turi bent
vieną gyvenamosios paskirties NT objektą, skaičius per metus taip pat sumažėjo
apie 13 proc., tačiau jų dalis nuo visų parduotų butų per metus ūgtelėjo 0,5
procentinio punkto iki 21,9 procento.
"Skaičiai rodo, kad pernai investicijai įsigytų butų
dalis bendrame sandorių skaičiuje padidėjo - maždaug kas penktas butas buvo
įsigytas asmens ar asmenų, kurie jau turi butą ar namą ir, tikėtina, kad butą
įsigijo kaip investiciją. Praėję metai buvo pažymėti įvairių geopolitinių ir
ekonominių sukrėtimų, kurie atsiliepė bendram NT sandorių skaičiaus mažėjimui,
tačiau kaip matome iš statistikos tai nepadarė reikšmingos įtakos pirkėjų norui
investuoti į butus", - kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius
Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, absoliučiais skaičiais
pagal įsigytus investicinius butus, be abejo, pirmavo šalies didmiesčiai,
tačiau investicinių butų dalis juose šiek tiek skyrėsi. Pavyzdžiui, Vilniaus
miesto ir rajono savivaldybėse investicinių butų dalis 2022 metais siekė 18
proc. ir buvo 1 procentiniu punktu didesnė nei 2021 metais, Kaune šis rodiklis
per metus sumažėjo 1,8 procentinio punkto ir siekė 21 proc., o uostamiestyje
jis per metus nežymiai ūgtelėjo ir siekė net 25,5 procento.
"Kitose didžiausiose šalies savivaldybėse
investicinių butų dalis taip pat buvo didesnė nei sostinėje ir siekė 23-24
procentus. Tarp regionų investicijų patrauklumu, be abejo, išsiskyrė kurortai:
Birštonas, Druskininkai, Palanga, kur investicinių butų dalis svyravo tarp 30
ir 40 procentų", - kalba P. Rudzkis.
Registrų centro skaičiavimais, praėjusiais metais
butams įsigyti šalyje išleista iš viso apie 2,3 mlrd. eurų, o vien tik
investiciniams - per 450 mln. eurų. Per metus - 2022 metus, palyginti su 2021
metais - bendra butams įsigyti išleista suma beveik nepakito, tačiau
investiciniams butais pernai išleista suma buvo 3 procentais didesnė.
Šių metų kovo 1 dieną po 1 ar daugiau butų Lietuvoje
turėjo apie 816 tūkst. namų ūkių. Nuo 2019 metų, kai buvo fiksuotas didžiausias
rodiklis (820 tūkst.), šis skaičius sumažėjo 4 tūkstančiais. Tik vieną butą
turinčių asmenų skaičius per šį laikotarpį taip pat sumažėjo 3 proc. iki 640 tūkst., tačiau padaugėjo namų ūkių,
turinčių po du, tris, keturis ar daugiau butų. Po du butus šalyje šiuo metu
turi beveik 140 tūkst. namų ūkių, arba 7 proc. daugiau nei prieš penkerius
metus, po tris butus - 26,5 tūkst. namų ūkių (19 proc. daugiau), po keturis butus - beveik 5 tūkst. namų ūkių (31 proc. daugiau), po penkis ar daugiau butų - 1,6
tūkst. namų ūkių (48 proc. daugiau).
|