Naujienos |
|
|
|
Registrų centras atvėrė duomenis apie sutartis, įkeitimus ir hipotekas
2022 m. rugsėjo 21 d.
Visuomenė nuo šiol galės detaliau
susipažinti su įregistruotų sutarčių, įkeitimo ir hipotekos sandorių
duomenimis. Įgyvendindamas tikslą visuomenei atverti kuo daugiau aktualių
registrų ir informacinių sistemų duomenų Registrų centras jau viešinamus atvirų
duomenų rinkinius papildė naujais visuomenei aktualiais duomenų rinkiniais.
Šią
savaitę Registrų centras šalia jau skelbiamų kitų registrų ir informacinių
sistemų atvirų duomenų rinkinių pradėjo skelbti Nekilnojamojo turto registre
(NTR) esančius duomenis apie nekilnojamojo turto (NT) objektų įkeitimus
(hipotekas) bei Sutarčių ir teisių suvaržymų registro (STSR) duomenis apie
įregistruotas sutartis ir kitų objektų įkeitimus ar hipotekas. Visuomenei taip
pat atverti archyviniai reorganizuoto Sutarčių registro ir likviduoto Hipotekos
registro duomenys. Visų šių registrų valdytojas yra Teisingumo ministerija.
"Šių
metų pradžioje įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, pagal kuriuos dalis iki tol
Hipotekos ir Sutarčių registruose kaupiamų duomenų perkelti į Nekilnojamojo
turto registrą, o kita dalis pradėta kaupti naujame Sutarčių ir teisių suvaržymų
registre. Tai duomenys apie nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų įkeitimus,
hipotekas, lizingo, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis. Atverdami šiuos
duomenis ne tik skatiname atvirumą ir bendradarbiavimą, tačiau ir suteikiame naudingą
įrankį kuriant inovatyvius sprendimus ir produktus", - kalba Registrų centro Strateginio vystymo
direktorius Adrijus Jusas.
Anot
jo, atvertuose duomenų rinkiniuose galima rasti Sutarčių ir teisių suvaržymų
registre kaupiamus duomenis apie sutartinius ir priverstinius įkeitimus, laivų
ir orlaivių hipotekas, įmonės hipotekas, sąlygines hipotekas, kituose
registruose neregistruojamų daiktų, (pvz., kompiuterinės įrangos, pramonės
įrenginių, dviračių, paspirtukų, keturračių ar baldų) pirkimo-pardavimo
išsimokėtinai ar pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, taip pat
lizingo (finansinės nuomos), kurio dalykas yra neregistruojamas daiktas,
sutartis.
Čia
taip pat galima rasti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie
nekilnojamųjų daiktų hipotekas ir turtinių teisių į nekilnojamuosius daiktus
įkeitimus.
Registrų centro atvirais duomenimis pasinaudojo jau per 25
tūkst. vartotojų
Registrų
centras pirmuosius duomenų rinkinius visuomenei atvėrė 2019 metais. Šiuo metu
visi norintys nemokamai gali naudotis Nekilnojamojo turto registro, Juridinių
asmenų registro, Adresų registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų dalyvių
informacinės sistemos, Licencijų informacinės sistemos, Politinių partijų narių
sąrašų informacinės sistemos duomenimis.
Iki
šiol Registrų centro atvirais duomenimis pasinaudojo jau daugiau kaip 25 tūkst.
unikalių naudotojų, kurie atliko beveik 500 tūkst. duomenų rinkinių atsisiuntimų.
Didžiausio susidomėjimo sulaukia Adresų registro, Juridinių asmenų registro ir
Nekilnojamojo turto registro duomenys.
Duomenų
atvėrimas yra vienas iš prioritetinių Registrų centro tikslų, kurio
įgyvendinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Registrų centro atverti duomenys
prisideda prie atviresnės, skaidresnės ir didesniu tarpusavio pasitikėjimu
paremtos visuomenės. Atvirų duomenų nauda valstybei ir jos gyventojams yra
akivaizdi, todėl ateityje bus toliau siekiama strateginio tikslo atverti naujus
duomenų rinkinius, aktualiais duomenimis pildyti jau atvertus duomenų
rinkinius.
Visus
Registrų centro atvertus duomenis galima rasti įmonės interneto svetainėje,
adresu www.registrucentras.lt/atviri_duomenys ir atsisiųsti juos naudoti
patogiais atvirų duomenų formatais.
Apie atvirus duomenis
Atviri
duomenys - laisvai prieinami Registrų centro veikloje ar dokumentuose
užfiksuoti duomenys, informacija ar jos dalis, nepaisant jų pateikimo būdo,
formos ir laikmenos, įskaitant Registrų centro tvarkomų registrų duomenis,
kuriuos galima pakartotinai naudoti ir platinti bet kokiu teisėtu tikslu,
nurodant jų šaltinį, tačiau tik tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo gauti.
Atliktos
įvairios ES ir kitų tarptautinių organizacijų studijos vertina, kad valstybinių
duomenų atvėrimas gali sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. BVP, Lietuvos atveju tai
sudarytų nuo 200 iki 750 mln. eurų.
Tikimasi,
kad prieiga prie atvirų Registrų centro duomenų rinkinių ir pakartotinis jų
naudojimas gali tiek paspartinti pridėtinės vertės informacijos produktų ir
paslaugų atsiradimą, tiek ir leisti Lietuvos valstybės institucijoms, plačiau
naudojant atvirus duomenis, efektyviau vykdyti viešąsias užduotis ir duoti
daugiau naudos visuomenei.
Apie Registrų centrą
Registrų
centras tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius - valstybės
registrus ir informacines sistemas - ir tai darydamas vadovaujasi Vyriausybės
bei sistemų valdytojų (skirtingų
valstybės institucijų) nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis. Šiuo metu
Registrų centras prižiūri 10 valstybinės reikšmės registrų ir apie 10
informacinių sistemų bei nuolatos teikia pasiūlymus jų valdytojams dėl registrų
ir sistemų atnaujinimo, taip pat pagal poreikį diegia valdytojų patvirtintus
registrų ir sistemų modernizavimo sprendimus.
|