Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: NT rinka toliau kuklėja
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vasarai įpusėjus šalies
nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje nešyla - šiemet parduotų NT objektų
skaičius yra maždaug 17 proc. mažesnis nei analogišku laikotarpiu prieš metus. Įtaka
tokiam NT rinkos lėtėjimui turi ženkliai išaugusios pirmojo būtinumo prekių
kainos, staigus nekilnojamojo turto kainų augimas, taip pat geopolitinis
neapibrėžtumas dėl Ukrainoje vykstančio karo, teigia NT sandorių dinamiką
analizuojančio Registrų centro analitikai.
"Nekilnojamojo turto rinka toliau lėtėja - pauzę NT
rinkoje išlaiko geopolitinė situacija, neigiami ekonominiai lūkesčiai ir
neapibrėžtumas bei drastiškai pakilę tiek naujos, tiek senesnės statybos butų,
gyvenamųjų namų ir kito nekilnojamojo turto kainos. Tai lemia netgi apie
pirmąjį būstą svarstančių asmenų susilaikymą nuo nekilnojamojo turto pirkimo. Pastebėtina,
kad šalyje infliacija perkopė 20 proc. ir pastaraisiais mėnesiais padidėjo
gyventojų būtinosios išlaidos dėl išaugusių elektros ir energetinių išteklių
kainų, taip pat kitų būtinųjų prekių ir paslaugų kainų", - sako Registrų centro
duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Šių metų sausį-liepą Lietuvoje iš viso įregistruota
77,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai 17 proc. mažiau nei 2021 m.
sausio - liepos laikotarpiu, kai buvo įregistruota 93,6 tūkst. sandorių. Vien
tik šių metų liepą įregistruota 11 tūkst. sandorių - ketvirtadaliu mažiau nei
pernai metų liepą (14,9 tūkst.) bei 10 proc. mažiau nei šių metų birželį (12
tūkst).
Per 2022-uosius metus šalyje parduota 20,2 tūkst.
butų. Tai yra 12 proc. mažiau palyginus su analogišku laikotarpiu pernai (2021
m. sausį-liepą parduota 23 tūkst. butų). Vien per šių metų liepą įregistruota
beveik 3 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių arba 17 proc. mažiau nei pernai
liepą bei 4 proc. mažiau nei šių metų birželį.
Mažėjantys butų pardavimo rodikliai matomi ir
didmiesčiuose - Vilniuje šiemet įregistruota 7,1 tūkst. butų pardavimų arba 15
proc. mažiau nei prieš metus. Kaune 2022 m. butų sandorių skaičius siekė 2,6
tūkst. , t.y.- 18 proc. mažiau nei pernai, o Klaipėdoje įregistruota 1,7 tūkst. - beveik penktadaliu
mažiau nei pernai.
"Panašios butų rinkos
tendencijos matomos ir mažesnėse savivaldybėse. Vis dėlto, eliminuojant penkias
didžiausias šalies savivaldybes, šių metų sausį-liepą, palyginus
su analogišku laikotarpiu pernai, nuosmukis yra švelnesnis ir siekia apie 5
procentus. Du trečdaliai savivaldybių šiemet rodo mažėjančius butų pirkimo - pardavimo rezultatus, o likusio trečdalio savivaldybių rezultatai
nesikeitė ar net pagerėjo", - komentuoja P.
Rudzkis.
Per pastaruosius 7 mėnesius Lietuvoje taip pat
įregistruota 7,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - tai beveik 14
proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais (9,1 tūkst.). Vien per šią
liepą parduota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų - ketvirtadaliu mažiau nei 2021-ųjų
liepą bei 5 proc. mažiau nei šių metų birželį.
Visoje šalyje nuo metų pradžios taip pat įregistruota 37,6 tūkst. žemės sklypų pardavimų - tai
penktadaliu mažiau nei pernai (47,2 tūkst.). Vien per liepos mėnesį
įregistruota 5,1 tūkst. žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorių - iš jų 2,7
tūkst. sudaro ūkio (žemės, miškų, vandens ūkio ir konservacinės) paskirties
žemės sklypai, likę 2,4 tūkst. - kitos paskirties žemės sklypai. Tai beveik
trečdaliu mažiau nei pernai liepą bei 13 proc. nei 2022 m. birželį.
Papildoma informacija:
Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos
aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis,
kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse,
lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami - valstybinės žemės pirkimo
sandoriai.
Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras
skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau
butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias
patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias
patalpas).
|