Naujienos |
|
|
|
Lietuva tvarkosi: šalyje mažėja apleistos žemės plotai
2022 m. birželio 20 d.
Apleista ir neprižiūrima žemė niekam
nedaro garbės, o ir naudos iš jos mažai. Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu ir
toliau mažėja apleistų žemės sklypų - šiuo metu šalyje suskaičiuojama per 40
tūkst. apleistų sklypų, o bendras apleistos žemės plotas siekia 24 tūkst.
hektarų. Didžiausi apleistos žemės plotai išlieka Vilniaus Molėtų ir Utenos
rajonuose.
Naujausia
Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų
plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir
tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA.
"Remiantis
naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje užfiksuota beveik 43,7 tūkst.
žemės ūkio paskirties žemės sklypų su apleistais žemės ūkio naudmenų plotais.
Bendra šie žemės sklypai užima 294 tūkst. hektaro (ha) plotą, tačiau apleistos
žemės plotas juose sudaro 24 tūkst. ha, arba 0,4 proc. viso šalies ploto. Palyginti
su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 4 proc., o žemės
sklypuose apleistos žemės plotas sumažėjo 6 procentais", - sako Registrų centro
Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Iš
viso Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra
įregistruota beveik 2,5 mln. sklypų, užimančių 5,9 mln. ha plotą.
Daugiausiai
apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Vilniaus rajono
savivaldybėje - 3,6 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 2 tūkst. ha
apleistos žemės. Kaip ir pernai, nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų (3,3
tūkst. sklypų su 2 tūkst. ha apleistos žemės) ir Utenos (2,5 tūkst. sklypų, 1,5
tūkst. ha apleisto žemės), taip pat Zarasų (2,5 tūkst. sklypų, 1,8 tūkst. ha
apleistos žemės), Ignalinos (2 tūkst. sklypų, 1,1 tūkst. ha apleistos žemės)
rajonuose.
Kiek
kitaip duomenys pasiskirstę lyginant savivaldybėse registruotų žemės ūkio
naudmenų ir apleistų žemės ūkio naudmenų santykį - daugiausia tokių plotų
Zarasų rajone ir Druskininkų savivaldybėje (po 3,8 proc.), Molėtų rajone (3,2
proc.).
Apleistų
žemės ūkio naudmenų nenustatyta Alytaus ir Palangos miestuose. Vos po kelis
sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį, yra Kaune,
Klaipėdoje, Šiauliuose bei Visagino savivaldybėje.
REGIA
žemėlapyje skelbiama informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra
aktuali tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams
gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme
numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba
nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą.
Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias - 4 proc. - mokesčio
tarifas.
Šiuos
duomenis apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir
skelbia Valstybės žemės fondas. Jie perduodami ir Registrų centrui, tad
naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje "NT verčių
zonos, vertės ir apleistos žemės".
Žemėlapyje
pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje
esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype
esančios apleistos žemės plotus. Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai,
matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo
savininkas gali kreiptis į Valstybės žemės fondą.
|