Naujienos |
|
|
|
Netikslūs adresai: kodėl tai svarbu policijos pareigūnams ir ugniagesiams?
2022 m. gegužės 16 d.
Apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurių
deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus, galbūt net nesusimąsto,
kad dėl šio netikslumo jie gali nesulaukti svarbios siuntos ar laiško iš
artimųjų, informacijos iš valstybės institucijų, pavyzdžiui, "Sodros" apie
gyventojui priklausančią išmoką. Netikslūs adresai gali apsunkinti ir adresų
duomenis savo veikloje naudojančias pagalbos tarnybas, kurios kartais gali
gaišti brangų laiką ieškodami nelaimės vietos.
Dvi
pagrindinės institucijos, savo veikloje naudojančios Registrų centro tvarkomame
Gyventojų registre esančią informaciją apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias
vietas, yra Lietuvos policija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentas. Būtent policijos pareigūnai ir ugniagesiai-gelbėtojai yra tie,
kuriems tikslios įvykio koordinatės gali nulemti tai, ar jiems pavyks laiku suteikti
pagalbą.
"Gyventojų
registro duomenys apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas yra teikiami
įvairioms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurios šiuos duomenis
naudoja norėdamos susisiekti su gyventojais ir taip atlikti jiems pavestas
funkcijas. Pagalbos tarnybų pareigūnams šie duomenys padeda greitai
identifikuoti asmenis ir esant reikalui operatyviai rasti įvykio vietą. Todėl,
norint išvengti galimų nemalonumų, tikslios ir aktualios informacijos apie
gyvenamosios vietos adresą pateikimu turėtų susirūpinti kiekvienas iš
mūsų", - sako Registrų centro Registrų
tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Siekdamas
sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios vietos adresų skaičių Registrų
centras kartu su Vidaus reikalų ministerija, savivaldybėmis ir kitomis
institucijomis inicijavo socialinį projektą, kuriuo siekiama atkreipti
gyventojų dėmesį į netikslių adresų problematiką ir paskatinti juos imtis
veiksmų bei atnaujinti netikslius duomenis apie save.
Policija ir ugniagesiai susiduria su problemomis
Duomenis
apie savo gyvenamąją vietą gyventojai gali pateikti per deklaravimo įstaigą,
dažniausiai seniūniją, arba elektroniniu būdu. Šie duomenys kaupiami Gyventojų
registre, iš kurio vėliau teikiami į kitus registrus ir informacines sistemas.
Esant netiksliam asmens gyvenamosios vietos adresui šiuos duomenis naudojančios
institucijos negali atlikti savo funkcijų, suteikti gyventojams svarbių
paslaugų.
"Asmenims
neatnaujinus savo deklaruoto gyvenamosios vietos adreso, visi procesiniai
dokumentai keliauja ne tuo adresu. Viena iš opiausių problemų - tai kaimo
vietovių adresai, nes asmuo turi deklaruotą gyvenamosios vietos adresą nuo
gimimo, kai gyvenvietė ar kaimas net neturėjo gatvės ir namo numerio", - sako
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Anot
jo, esant netiksliam gyventojo deklaruotos vietos adresui, policija negali
naudotis Administracinių nusižengimų registro funkcionalumais ir negali
išsiųsti gyventojams aktualių procesinių dokumentų.
Su
nepatogumais savo veikloje susiduria ir ugniagesiai gelbėtojai.
"Mums
kelia problemų situacijos, kai nekilnojamojo turto adresas nėra registruotas
Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, kai nesutvarkyti paveldėjimo
dokumentai ir pastatas neturi adreso. Be to, netiksli gyventojų deklaruojamo
gyvenamosios vietos adresų informacija gali turėti įtakos vykdant veiklos
analizę, kai vertiname gyventojų skaičių ir įvykių santykį atskirose
teritorijose. Jei netiksli deklaruojama vieta, netikslus ir gyventojų skaičius.
Tai iškraipo mūsų išvykimų analizės rezultatus", - sako Priešgaisrinės apsaugos
ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybos
viršininkas Gediminas Šukšta.
Paprasta patikrinti, ar adresas yra tikslus
Duomenys
apie gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos adresus yra kaupiami Registrų
centro tvarkomame Gyventojų registre, iš kuriuo duomenys teikiami įvairioms
valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kitiems ūkio subjektams.
Registrų
centro duomenimis, šiuo metu daugiausiai netikslių deklaruotos gyvenamosios
vietos adresų yra Kauno miesto (21,5 tūkst.), Vilniaus rajono (13 tūkst.),
Vilniaus miesto (12,6 tūkst.), Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.) ir Kauno rajono (5
tūkst.) savivaldybėse. Jų taip pat nemažai yra Alytaus, Šakių, Panevėžio,
Širvintų, Kaišiadorių, Lazdijų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Registrų centras sukūrė specialią aplikaciją,
kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir asmens kodą pasitikrinti, ar jo
deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama
adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.
Sužinoti,
kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į
seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos adresu
www.registrucentras.lt/savitarna.
Deklaruoti
savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo
įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat
internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų
centro savitarnos.
Deklaruotas
gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių,
pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT
objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto
registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai ir kt.
Esant
netiksliam deklaruotos gyvenamosios vietos adresui gyventojų gali nepasiekti
laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija bei dokumentai, šiuos duomenis
naudojančios pagalbos tarnybos gali užtrukti ieškodamos nelaimės vietos, taip
pat gyventojų gali nepasiekti kitų institucijų, pavyzdžiui, teismų, antstolių
ar policijos, siunčiami pranešimai ir dokumentai.
|