Naujienos

Registrų centras: NT sandorių rinka nustojo augusi

2022 m. balandžio 6 d.

Pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančių Registrų centro analitikų teigimu, tam įtakos turi tiek pasikeitusi geopolitinė situacija regione, darantį įtakos gyventojų lūkesčiams dėl ateities, tiek tai, kad 2021 metai išsiskyrė rekordiniu aktyvumu, kurio pakartoti šiemet, tikėtina, nepavyks.

"Pirmasis ketvirtis apima sausio ir vasario mėnesius, kurie įprastai būna kuklesni NT sandorių rinkoje, taip pat kovą, kuris šiemet visų dėmesį prikaustė dėl karo Ukrainoje. Nors ryškesnių karinio konflikto ir su juo susijusių ekonominių pasekmių Lietuvos NT sandorių statistikoje dar nematome, tačiau tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais tai pradės ryškiau atsispindėti ir statistinėse sandorių kreivėse. Šiuo metu visa rinka dar juda iš inercijos, tačiau didesnė ar mažesnė įtaka sandoriams dėl įvykių Ukrainoje bus matoma jau antrojo ketvirčio statistikoje", - kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo įregistruota 31,7 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių - 5 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-kovą (33,5 tūkst.). Vien tik šių metų kovą įregistruota 11,9 tūkst. NT sandorių, arba 10 proc. mažiau nei 2021 metų kovą (13,2 tūkst.), bet 19 proc. daugiau nei šių metų vasarį (10 tūkst.)

 Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų - 1 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-kovą (8,5 tūkst.), o vien tik per šių metų kovo mėnesį - 3,1 tūkst., arba 6 proc. mažiau nei 2021 metų kovą, bet 12 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Butų pardavimai šiemet mažėjo visuose šalies didmiesčiuose, o ryškiausias neigiamas pokytis matomas Klaipėdoje. Būdamas priklausomas nuo pasaulinių tendencijų, darančių tiesioginę įtaką Klaipėdoje veikiančiam logistikos verslui, uostamiestis pirmasis pajunta ekonomines geopolitinių įvykių pasekmes. Visa tai tiesiogiai atsiliepia vietos gyventojams ir jų planams investuoti į NT, todėl tikėtina, kad šiemet pajūryje NT sandorių skaičius bus mažesnis", - prognozuoja P. Rudzkis.

Vilniuje per pirmą šių metų ketvirtį buvo įregistruota 3,2 tūkst. butų pardavimų, arba 2,5 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 4 proc. iki 1,1 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas 12 proc. butų sandorių sumažėjimas - iš viso įregistruota apie 650 sandorių.

Pirmąjį ketvirtį visoje Lietuvoje taip pat įregistruota 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 2 proc. daugiau nei 2021 metų atitinkamą laikotarpį (3 tūkst.). Vien tik per šių metų kovą įregistruota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimai, arba 1 proc. daugiau nei praeitų metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

Visoje šalyje taip pat įregistruota 15,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 8 proc. mažiau nei 2021 metų pirmąjį ketvirtį (16,8 tūkst.), o vien tik per kovo mėnesį - 5,8 tūkst., arba 14 proc. mažiau nei praeitų metų kovą, bet 21 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

Daugiau informacijos apie NT sandorių dinamiką rasite čia.

Papildoma informacija:

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami - valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).