Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: Lietuvoje NT vertė padidėjo 14 proc. iki 135 mlrd. eurų
2022 m. sausio 5 d.
Visas Lietuvoje esantis registruotas
ir įvertintas nekilnojamasis turtas (statiniai ir žemės sklypai), naujausiu
Registrų centro vertinimu, vertas apie 135 mlrd. eurų. Palyginus su praėjusių
metų duomenimis, visos šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė
padidėjo apie 14 procentų. Tai - didžiausias nekilnojamojo turto vertės šuolis
per pastarąjį dešimtmetį.
Šių metų pradžioje įregistruotų ir
įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 metų
duomenimis, vidutinės statinių rinkos vertės dėl rinkos pokyčių padidėjo apie
14 procentų. Didžiausias verčių augimas pastebimas butų rinkoje - vidutinis
pokytis siekė 18 proc., o daugiausiai (26 proc.) iš šalies savivaldybių vertė
kilo Neringos savivaldybėje. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus pakilo
dešimtadaliu, komercinių patalpų - 8 proc., o administracinę ir gydymo paskirtį
turinčios patalpos vertė kilstelėjo apie 11 procentų.
Registrų centro
Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigia,
kad, nors gyvename sudėtingu pandeminiu laikotarpiu, 2021 metai pasižymėjo tiek
įspūdingu NT sandorių kiekiu, tiek ir NT kainų augimu.
"Praėję metai
pasižymėjo didžiausiu NT vertės šuoliu per pastaruosius dešimt metų. Tam įtakos
turėjo atlyginimų ir kainų augimas, infliacija ir, tikėtina, kad gyventojai
norėjo išsaugoti savo santaupas investuodami jas į nekilnojamąjį turtą. Taip
pat įtakos turėjo palankios kreditavimo sąlygos, kilo šalies ekonomika, augo
investicijos bei didėjo vidaus vartojimas, gerėjo užimtumo ir nedarbo
rodikliai", - sako L. Kanišauskienė.
Augo ir Lietuvos žemės sklypų vertė - šiuo metu ji yra apie 32 mlrd. eurų, o vidutinės rinkos vertės pokytis,
palyginti su 2020 metais, buvo apie 5 procentus. Labiausiai vidutinė žemės
sklypų vertė didėjo žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ir siekė 7 procentus,
gyvenamųjų teritorijų žemė pabrango 4 proc., o komercinės grupės žemė - 5 procentais.
Pažymėtina, kad
kiekvienais metais kyla ir įregistruotų objektų skaičius. Iš viso šiemet
įvertinta apie 6,7 mln. statinių ir žemės sklypų - 1,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Kaip atliekamas masinis vertinimas?
Vidutinės statinių ir žemės sklypų
vertės perskaičiuojamos Registrų centrui atliekant masinį vertinimą. Nekilnojamojo
turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką,
pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama
panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta
realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.
Konkretaus objekto vidutinė rinkos
vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai
įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui,
susitarimas dėl kainos ir pan.
Nustatant vidutines rinkos vertes
įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, įregistruoti
kadastro duomenys ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės
padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT
valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo,
stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.
NT vidutinės rinkos vertės - ne tik NT mokesčiams
apskaičiuoti
Masinio vertinimo būdas leidžia per
santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti
didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT
mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo
ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis
vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti
naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.
Šios vertės taip pat naudojamos
sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi
regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms
pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų
įkainiai taip pat dažnai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.
Primename, kad vidutinės rinkos vertės
yra apskaičiuojamos kasmet ir ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos
mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai - naujausios mokestinės
vertės įsigaliojo pernai.
Šalies nekilnojamojo turto vidutinės
rinkos vertės stabiliai auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinės
rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2018 metų pradžios, kai vidutinės rinkos
vertė siekė 93 mlrd. eurų, 2019-ųjų sausį ji siekė 100 mlrd. eurų, 2020-ųjų
sausį - 110 mlrd., o pernai sausį - 118 mlrd. eurų.
|