Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: žemės ūkio paskirties sandorių mažėja, tačiau kainos auga
2021 m. rugsėjo 27 d.
Kelis pastaruosius metus žemės ūkio
paskirties žemės sklypų sandorių skaičius Lietuvoje mažėja, kaip ir mažėja
šiais sandoriais įsigyjamos žemės plotas. Nepaisant to, pirkėjai kiekvienais
metais už šiuos sklypus yra linkę mokėti vis daugiau ir tai liudija apie
išliekančią tokių sklypų paklausą, pastebi įregistruotus nekilnojamojo turto
sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras.
Per
aštuonis šių metų mėnesius visoje šalyje jau įregistruota apie 16,5 tūkst.
žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių, jais perleista beveik 35 tūkst.
hektarų ploto žemės. Registrų centro analitikų vertinimu, jei per likusius
šiuos metus rinkoje neįvyks reikšmingų pokyčių, šių metų rezultatai bus labai
artimi tiems, kurie buvo fiksuoti 2019-aisiais.
"Palyginti
su praėjusiais metais, šie metai, be abejo, bus geresni tiek sandorių, tiek ir
įsigyto ploto prasme, tačiau praėjusiais metais visai NT rinkai akivaizdžią
įtaką darė šalį sukausčiusi pandemija. Nors šiais metais ir matysime metinį
sandorių skaičiaus augimą, tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį galima matyti,
kad kasmet sandorių skaičius ir jais įsigyjamas bendras žemės plotas mažėja
maždaug 4 procentais. Šias tendencijas gali lemti tiek galiojantys apribojimai,
taikomi žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybei, tiek ir sumažėjusi
pasiūla rinkoje. Na, o augančią paklausą ir neblėstantį pirkėjų norą įsigyti
žemės sklypus liudija sandorių kainų augimas", - kalba Registrų centro duomenų
analitikas Paulius Rudzkis.
Pagal
įsigyto žemės ūkio paskirties žemės ploto pokytį daugiausiai šiemet augo Kauno
(87 proc.), Ignalinos (86 proc.), Kėdainių (57 proc.), Širvintų (52 proc.) ir
Jurbarko (51 proc.) rajonų savivaldybės. Didžiausias neigiamas įsigyto žemės
ūkio paskirties žemės sklypų plotas šiais metais fiksuojamas Kelmės (46 proc.),
Anykščių (20 proc.), Skuodo (18 proc.), Mažeikių (18 proc.) ir Šilutės (16
proc.) rajonuose.
Paklausa kelia kainas
Pastaruosius
keletą metų Lietuvoje fiksuojamas nuoseklus žemės ūkio paskirties žemės sklypų
kainų augimas - Registrų centro skaičiavimais, paskutinių 5 metų augimo
vidurkis siekia 12,5 procento.
"Šiais
metais didžiausias metinis kainų šuolis fiksuojamas Trakų, Kauno ir Klaipėdos
rajonų savivaldybėse, kur kainų mediana per metus padidėjo daugiau kaip dukart.
Tikėtina, kad nemaža dalis šiose savivaldybėse įsigytų sklypų buvo įsigyta ne
tiesioginei jų paskirčiai, t.y. žemės ūkio veiklai, vykdyti, o komercinės ar
gyvenamosios paskirties NT projektų vystymui", - svarsto P. Rudzkis.
Žemės
ūkio paskirties žemė pastaruosius metus pastebimai taip pat brango Molėtų,
Varėnos, Šalčininkų, Jonavos ir Utenos rajonuose. Tuo metu kainų mažėjimas pastebimas
Rokiškio, Biržų, Lazdijų ir Radviliškio rajonuose.
Registrų
centro skaičiavimais, didžiąją dalį žemės ūkio paskirties sklypų įsigyja
fiziniai asmenys ir tik kas aštuntas įregistruotas sandoris teko juridiniams
asmenims.
"Įdomu
tai, kad nepaisant to, kad juridiniams asmenims tenka tik kas aštuntas
sandoris, tai sudaro net ketvirtadalį viso įsigyto ploto. Kitaip tariant, verslas sudaro mažiau
sandorių, tačiau plotu jie yra gerokai didesni. Be to, sandorių kainų analizė
parodė, kad juridiniai asmenys už įsigytus žemės ūkio paskirties žemės sklypus
moka maždaug 20 proc. daugiau nei fiziniai asmenys", - įžvalgomis dalinosi P. Rudzkis.
|