Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: per pandemiją naujų įmonių registravimas išaugo penktadaliu
2021 m. balandžio 23 d.
Jau daugiau nei metus Lietuvoje besitęsianti COVID-19 ligos
pandemija pakeitė visos šalies gyvenimą ir pakoregavo ekonominį paveikslą. Iš
pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad naujoji realybė ir padidėjusi nežinomybė
dėl ateities galėjo pristabdyti kai kuriuos procesus, tačiau kartu tai atvėrė
ir naujas galimybes. Būtent tai liudija ir per pastaruosius metus penktadaliu
išaugęs naujai įsteigtų bendrovių ir organizacijų skaičius.
Praėjus kiek daugiau nei
metams nuo šalyje esančios pandemijos Registrų centro duomenų analitikai
nusprendė paanalizuoti, kokį pėdsaką koronavirusas ir su ja galimai susiję
procesai paliko oficialiuose šalies registruose.
"Bene ryškiausias pokytis matomas
nagrinėjant naujai įregistruotų juridinių asmenų skaičių - šis per 12 pirmųjų
pandemijos mėnesių, kurių pradžią skaičiuojame nuo praėjusių metų balandžio,
palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik penktadaliu. Tai
liudija, kad net ir esant sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, noras kurti verslą
ar užsiimti kita veikla ne tik nesusilpnėjo, o priešingai - tik dar labiau
sustiprėjo. Analizuojant, kokias teisines formas renkasi naujų juridinių asmenų
steigėjai, matyti, kad vis populiaresnės tampa mažosios bendrijos. Ši teisinė
forma gali pasirodyti patraukli tiems, kurie dėl pasikeitusių aplinkybių per
pastaruosius metus nusprendė pradėti individualią veiklą", - kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės
departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Iš viso nuo 2020 metų balandžio 1 dienos iki 2021 metų kovo 31 dienos Juridinių asmenų
registre įregistruota beveik 15 tūkst. naujų juridinių asmenų, arba 17 proc.
daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais. Populiariausios
teisinės formos, registruojant naujus juridinius asmenis, buvo mažoji bendrija
(48 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų) ir uždaroji akcinė bendrovė (38
proc.).
Įdomu tai, kad 31 juridinis asmuo per
minėtą laikotarpį buvo ir išregistruoti, o trumpiausiai "gyvavęs" juridinis
asmuo registre išbuvo vos 17 dienų.
Analizuojamu laikotarpiu iš Juridinių
asmenų registro buvo išregistruota beveik 4,6 tūkst. juridinių asmenų, arba 4
proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais. Didžioji dalis
išregistruotų juridinių asmenų buvo uždarosios akcinės bendrovės (50 proc.) ir
individualios įmonės (20 proc.). Per pastaruosius metus išregistruoti
juridiniai asmenys "gyvavo" vidutiniškai 17 metų, o "seniausiam" išregistruotam
juridiniam asmeniui buvo 30,5 metų.
Bankrotų statistika gelbėja paramos priemonės
Juridinių asmenų registre
kiekvienas juridinis asmuo gali įgyti vieną iš kelių teisinių statusų,
pavyzdžiui, iniciavus bendrovės bankrotą įgyjamas bankrutuojančiojo teisinis
statusas, o pasibaigus bankroto procedūroms - bankrutavusiojo teisinis
statusas. Per pastaruosius metus vieną iš šių statusų įgijo beveik 700
juridinių asmenų, tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šis skaičius yra
bemaž dukart mažesnis.
"Bankrotų statistika šiai dienai nėra
tokia grėsminga kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įmonių bankrotai
prasideda kreditoriams ar bendrovės akcininkams kreipiantis į teismą, kuris
išnagrinėjęs visas aplinkybes gali paskelbti įmonės bankrotą. Vis dėlto,
pastaruosius metus valstybės aktyviai teikiama finansinė parama nuo pandemijos
nukentėjusiam verslui, kitų valstybės institucijų taikomos mokestinės priemonės
daliai įmonių galimai padėjo išvengti bankroto. Tačiau tikėtina, kad palyginti mažas
bankrotų skaičius ilgai neišsilaikys, nes anksčiau ar vėliau minėtos pagalbos
priemonės pasibaigs ir tuomet dalis verslo tiesiog bus priversti nutraukti
veiklą", - kalba P. Rudzkis.
Be to, pasak jo, analizuojant pastarųjų
metų naujus bankrotus galima teigti, kad dauguma įmonių su finansiniais
sunkumais susidūrė gerokai iki prasidedant pandemijai. Pavyzdžiui du trečdaliai
bankrutuojančių įmonių dar 2019 metais negavo jokių pajamų, neturėjo jokio
turto ir net nebuvo pateikę savo finansinių ataskaitų Registrų centrui. Be to,
beveik pusė jų, "Sodros" duomenimis neturėjo nė vieno apdrausto darbuotojo.
2020 m. finansiniai rezultatai pandemijos poveikio nerodo
Pamažu įsibėgėjant finansinių
ataskaitų už 2020 metus teikimui, Registrų centro analitikai iš jau pateiktų
ataskaitų išrinko 1000 daugiausiai pajamų gavusių bendrovių ir paanalizavo
finansinius rezultatus. Duomenys rodo, kad du trečdaliai įmonių praėjusiais
metais, kurių didžiąją dalį tęsėsi pandemija, sugebėjo padidinti savo apyvartas
palyginti su 2019-aisiais. Žvelgiant į ikimokestinio pelno eilutę galima
matyti, kad 9 iš 10 bendrovių praėjusiais metais dirbo pelningai, o
ikimokestinį nuostolį fiksavo tik nedidelė dalis įmonių.
"Pandemija privertė verslus pergalvoti
savo strategijas, peržiūrėti procesus ir ieškoti inovatyvių sprendimų siekiant
prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Iš didžiųjų įmonių pateiktų
finansinių rezultatų galima matyti, kad daugeliui iš jų tai pavyko padaryti:
įmonių apyvartos augo, pelno eilutės degė žaliai. Panašios tendencijos stebimos
ir analizuojant didžiausias pagrindinių ekonominių veiklų kategorijas:
apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos ir
transporto sektoriaus įmones. Be abejo, tai nereiškia, kad visos šių sektorių
įmonės praėjusiais metais dirbo sėkmingai, tačiau didžiosios įmonės leidžia
pamatyti dalį pandemijos metų įmonių veiklos paveikslo, kuris galbūt nėra toks
niūrus, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio", - teigia Registrų centro
duomenų analitikas P. Rudzkis.
Analizuojant atrinktų įmonių darbuotojų
skaičiaus vidurkius matyti, kad 38 proc. įmonių praėjusiais metais, palyginti
su 2019 metais, vidutinis darbuotojų skaičius išaugo, 26 proc. išliko
nepakitęs, o dar 36 proc. - sumažėjo. Didžiosios dalies įmonių vidutinis
darbuotojų skaičius per metus padidėjo arba sumažėjo 1-5
darbuotojais.
Piniginių lėšų apribojimas banguoja
Neatsiejama bet kokio
ekonominio nuosmukio pasekmė yra augančios įmonių ir gyventojų skolos. Jų
pokyčius iš dalies leidžia stebėti Registrų centro administruojama Piniginių
lėšų apribojimo informacinė sistema (PLAIS), per kurią Valstybinė mokesčių
inspekcija, "Sodra" ar antstoliai gali teikti nurodymus nuo fizinių ar
juridinių asmenų banko sąskaitų nurašyti įsiskolinimus.
"Iš skolininkų sąskaitų išieškoma suma
priklauso nuo nurodymų teikėjų veiksmų ir skolininkų sąskaitose esančių lėšų.
Analizuojant sistemos veiklą kas mėnesį, akivaizdus nurašomų sumų sumažėjimas
buvo matomas praėjusių metų pavasarį, kuomet tiek VMI, tiek "Sodra" pradėjo
taikyti "mokesčių atostogų" priemones. Tikėtina, kad šioms pasibaigus, nurašomų
skolų suma turėtų sugrįžti prie įprastų vidurkių", - komentuoja P. Rudzkis.
Iš viso per 2020
metus
šios sistemos pagalba buvo grąžinta per 200
mln.
eurų skolų, o per pirmus tris šių metų mėnesius - daugiau nei 45 mln. eurų.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
|