Vartotojas: Anonimas [prisijungti...]

  Savitarna      Kontaktai      LT  |  EN


 

Naujienos
pixel
pixel

Registrų centras: per pandemiją naujų įmonių registravimas išaugo penktadaliu

2021 m. balandžio 23 d.

Jau daugiau nei metus Lietuvoje besitęsianti COVID-19 ligos pandemija pakeitė visos šalies gyvenimą ir pakoregavo ekonominį paveikslą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad naujoji realybė ir padidėjusi nežinomybė dėl ateities galėjo pristabdyti kai kuriuos procesus, tačiau kartu tai atvėrė ir naujas galimybes. Būtent tai liudija ir per pastaruosius metus penktadaliu išaugęs naujai įsteigtų bendrovių ir organizacijų skaičius.

Praėjus kiek daugiau nei metams nuo šalyje esančios pandemijos Registrų centro duomenų analitikai nusprendė paanalizuoti, kokį pėdsaką koronavirusas ir su ja galimai susiję procesai paliko oficialiuose šalies registruose.

"Bene ryškiausias pokytis matomas nagrinėjant naujai įregistruotų juridinių asmenų skaičių - šis per 12 pirmųjų pandemijos mėnesių, kurių pradžią skaičiuojame nuo praėjusių metų balandžio, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik penktadaliu. Tai liudija, kad net ir esant sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, noras kurti verslą ar užsiimti kita veikla ne tik nesusilpnėjo, o priešingai - tik dar labiau sustiprėjo. Analizuojant, kokias teisines formas renkasi naujų juridinių asmenų steigėjai, matyti, kad vis populiaresnės tampa mažosios bendrijos. Ši teisinė forma gali pasirodyti patraukli tiems, kurie dėl pasikeitusių aplinkybių per pastaruosius metus nusprendė pradėti individualią veiklą", - kalba  Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Iš viso nuo 2020 metų balandžio 1 dienos  iki 2021 metų kovo 31 dienos Juridinių asmenų registre įregistruota beveik 15 tūkst. naujų juridinių asmenų, arba 17 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais. Populiariausios teisinės formos, registruojant naujus juridinius asmenis, buvo mažoji bendrija (48 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų) ir uždaroji akcinė bendrovė (38 proc.).

Įdomu tai, kad 31 juridinis asmuo per minėtą laikotarpį buvo ir išregistruoti, o trumpiausiai "gyvavęs" juridinis asmuo registre išbuvo vos 17 dienų.

Analizuojamu laikotarpiu iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota beveik 4,6 tūkst. juridinių asmenų, arba 4 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais. Didžioji dalis išregistruotų juridinių asmenų buvo uždarosios akcinės bendrovės (50 proc.) ir individualios įmonės (20 proc.). Per pastaruosius metus išregistruoti juridiniai asmenys "gyvavo" vidutiniškai 17 metų, o "seniausiam" išregistruotam juridiniam asmeniui buvo 30,5 metų.

Bankrotų statistika gelbėja paramos priemonės

Juridinių asmenų registre kiekvienas juridinis asmuo gali įgyti vieną iš kelių teisinių statusų, pavyzdžiui, iniciavus bendrovės bankrotą įgyjamas bankrutuojančiojo teisinis statusas, o pasibaigus bankroto procedūroms - bankrutavusiojo teisinis statusas. Per pastaruosius metus vieną iš šių statusų įgijo beveik 700 juridinių asmenų, tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šis skaičius yra bemaž dukart mažesnis.

"Bankrotų statistika šiai dienai nėra tokia grėsminga kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įmonių bankrotai prasideda kreditoriams ar bendrovės akcininkams kreipiantis į teismą, kuris išnagrinėjęs visas aplinkybes gali paskelbti įmonės bankrotą. Vis dėlto, pastaruosius metus valstybės aktyviai teikiama finansinė parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, kitų valstybės institucijų taikomos mokestinės priemonės daliai įmonių galimai padėjo išvengti bankroto. Tačiau tikėtina, kad palyginti mažas bankrotų skaičius ilgai neišsilaikys, nes anksčiau ar vėliau minėtos pagalbos priemonės pasibaigs ir tuomet dalis verslo tiesiog bus priversti nutraukti veiklą", - kalba P. Rudzkis.

Be to, pasak jo, analizuojant pastarųjų metų naujus bankrotus galima teigti, kad dauguma įmonių su finansiniais sunkumais susidūrė gerokai iki prasidedant pandemijai. Pavyzdžiui du trečdaliai bankrutuojančių įmonių dar 2019 metais negavo jokių pajamų, neturėjo jokio turto ir net nebuvo pateikę savo finansinių ataskaitų Registrų centrui. Be to, beveik pusė jų, "Sodros" duomenimis neturėjo nė vieno apdrausto darbuotojo.

2020 m. finansiniai rezultatai pandemijos poveikio nerodo

Pamažu įsibėgėjant finansinių ataskaitų už 2020 metus teikimui, Registrų centro analitikai iš jau pateiktų ataskaitų išrinko 1000 daugiausiai pajamų gavusių bendrovių ir paanalizavo finansinius rezultatus. Duomenys rodo, kad du trečdaliai įmonių praėjusiais metais, kurių didžiąją dalį tęsėsi pandemija, sugebėjo padidinti savo apyvartas palyginti su 2019-aisiais. Žvelgiant į ikimokestinio pelno eilutę galima matyti, kad 9 iš 10 bendrovių praėjusiais metais dirbo pelningai, o ikimokestinį nuostolį fiksavo tik nedidelė dalis įmonių.

"Pandemija privertė verslus pergalvoti savo strategijas, peržiūrėti procesus ir ieškoti inovatyvių sprendimų siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Iš didžiųjų įmonių pateiktų finansinių rezultatų galima matyti, kad daugeliui iš jų tai pavyko padaryti: įmonių apyvartos augo, pelno eilutės degė žaliai. Panašios tendencijos stebimos ir analizuojant didžiausias pagrindinių ekonominių veiklų kategorijas: apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos ir transporto sektoriaus įmones. Be abejo, tai nereiškia, kad visos šių sektorių įmonės praėjusiais metais dirbo sėkmingai, tačiau didžiosios įmonės leidžia pamatyti dalį pandemijos metų įmonių veiklos paveikslo, kuris galbūt nėra toks niūrus, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio", - teigia Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.

Analizuojant atrinktų įmonių darbuotojų skaičiaus vidurkius matyti, kad 38 proc. įmonių praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, vidutinis darbuotojų skaičius išaugo, 26 proc. išliko nepakitęs, o dar 36 proc. - sumažėjo. Didžiosios dalies įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per metus padidėjo arba sumažėjo 1-5 darbuotojais.

Piniginių lėšų apribojimas banguoja

Neatsiejama bet kokio ekonominio nuosmukio pasekmė yra augančios įmonių ir gyventojų skolos. Jų pokyčius iš dalies leidžia stebėti Registrų centro administruojama Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (PLAIS), per kurią Valstybinė mokesčių inspekcija, "Sodra" ar antstoliai gali teikti nurodymus nuo fizinių ar juridinių asmenų banko sąskaitų nurašyti įsiskolinimus.

"Iš skolininkų sąskaitų išieškoma suma priklauso nuo nurodymų teikėjų veiksmų ir skolininkų sąskaitose esančių lėšų. Analizuojant sistemos veiklą kas mėnesį, akivaizdus nurašomų sumų sumažėjimas buvo matomas praėjusių metų pavasarį, kuomet tiek VMI, tiek "Sodra" pradėjo taikyti "mokesčių atostogų" priemones. Tikėtina, kad šioms pasibaigus, nurašomų skolų suma turėtų sugrįžti prie įprastų vidurkių", - komentuoja P. Rudzkis.

Iš viso per 2020 metus šios sistemos pagalba buvo grąžinta per 200 mln. eurų skolų, o per pirmus tris šių metų mėnesius - daugiau nei 45 mln. eurų.

Daugiau informacijos galite rasti čia.


Kontaktinis asmuo

Atstovas spaudai

Mindaugas Samkus

Tel. (8 5) 268 8366

Mob. (8 605) 69 286

El. p. Mindaugas.Samkus@registrucentras.lt