Vartotojas: Anonimas [prisijungti...]

  Registruotis vizitui Savitarna      Kontaktai      Neįgaliųjų versija      LT  |  EN
RC logotipas

Turtas ir apribojimai Juridiniai asmenys Adresai Gyventojai
 

Naujienos
pixel
pixel

Registrų centras: lietuvių noras investuoti į NT šiemet neišblėso

2020 m. spalio 23 d.

Šių metų pavasarį padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities nesumažino lietuvių noro investuoti į nekilnojamąjį turtą - investicijoms įsigytų butų kiekiai šiemet augo. Trijų šių metų ketvirčių NT rinkos duomenis išanalizavę Registrų centro analitikai taip pat pastebėjo, kad šiemet sumažėjus butų pardavimams, pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypo į gyvenamuosius namus.

Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių. Palyginti su 2019 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, butų pardavimai šalyje sumažėjo 13 proc., kai tuo tarpu gyvenamųjų namų rinka ūgtelėjo 2 procentais.

"Šiemet butų rinka buvo permaininga - metai prasidėjo pakiliai, jautėsi 2019 metų pabaigoje padiktuoto tempo tąsa. Pavasarį sandorių skaičius kelis mėnesius mažėjo, tačiau vėliau pamatėme, kad tas nuosmukis neužsitęsė ir pastaraisiais mėnesiais visoje šalyje stebime tokius butų pardavimų kiekius, kuriuos buvome įpratę matyti praėjusiais metais, - sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis. - Gyvenamųjų namų rinkoje matėme kiek kitokį vaizdą - nors pavasarį taip pat buvo pasiektas žemiausias taškas, tačiau netrukus rinka atsigavo, sandorių kiekis nuosekliai augo ir nuo vasaros vidurio kiekvieną mėnesį įregistruotų namų sandorių skaičius yra didžiausias per keletą metų."

Noras investuoti neišblėso, butus perka jaunos šeimos su vaikais

Anot jo, butų pardavimų kiekių mažėjimas neatsispindėjo Registrų centro skaičiuojamų investicinių butų, t.y. tokių butų sandorių, kai pirkėjas jau turi bent vieną gyvenamosios paskirties būstą, statistikoje. Vilniuje šiemet prie investicinių butų sandorių būtų galima priskirti beveik 1,2 tūkst. butų (vos 1 proc. mažiau nei prieš metus), Kaune - beveik 700, arba 4 proc. daugiau nei pernai per tris ketvirčius. Be to, investicinių butų sandorių dalis nuo bendro butų sandorių kiekio trijuose šalies didmiesčiuose per metus netgi padidėjo - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje maždaug kas penktas buto sandoris galėtų būti laikomas investiciniu.

"Galima sakyti, kad nepaisant pavasarį padidėjusio neapibrėžtumo ir laikinai suprastėjusių gyventojų lūkesčių, lietuvių noras investuoti į nekilnojamąjį turtą neišblėso. Žvelgdami į investicijoms patrauklias vietas galima išskirti centrines didžiųjų miestų teritorijas, kur pirkėjai galbūt mato didžiausią galimą savo investicijų grąžą", - kalba P. Rudzkis.

Analizuojant šių metų butų pirkėjo portretą galima matyti, kad butus investicijai dažniau perka vaikus auginančios šeimos, o tarp nesusituokusiųjų dažniausi atvejai, kai investicinį butą nusipirko išsiskyrusi moteris, auginanti du vaikus. Palyginti, tipinis investuotojas vyras šiemet buvo 30-39 metų amžiaus nevedęs ir vaikų neturintis vyras. Žvelgiant į visus šių metų butų sandorius matomos kiek kitokios tendencijos - didesnę dalį sandorių sudaro nesusituokę asmenys, o tipiniai pirkėjai yra 18-29 metų merginos ir vaikinai be vaikų.

Būstui įsigyti išleista 1,6 mlrd. eurų

Iš viso per tris šių metų ketvirčius būstui (butams ir gyvenamiesiems namams) Lietuvoje išleista beveik 1,6 mlrd. eurų, arba 2 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Registrų centras pirmą kartą atliko analizę ir suskaidė būsto sandorius pagal tai, ar pirkėjai juos įsigijo nuosavomis lėšomis, ar skolintomis, įkeisdami turtą Hipotekos registre.

"Dar prieš dešimtmetį nuosavų lėšų dalis bendrame sandorių kiekyje sudarė 75 proc., o skolintomis lėšomis, įkeičiant turtą, buvo įsigyjamas tik kas ketvirtas būstas. Vėliau šis santykis nuosekliai mažėjo ir pastaruosius trejus metus, t.y. 2016-2019 metais, skolintomis lėšomis buvo sudaroma apie 40 proc. butų ir namų sandorių. Vis dėlto, šiemet pamatėme, kad skolintų lėšų dalis vėl sumažėjo iki 36 proc., o nuosavomis lėšomis 2020-aisiais buvo sudaryta du trečdaliai būsto sandorių", - sako Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.

Šių metų spalio 1 dieną bent po 1 butą Lietuvoje turėjo apie 820 tūkst. namų ūkių. Per pastaruosius trejus metus šis skaičius nežymiai ūgtelėjo. Tačiau kur kas labiau išaugo skaičius namų ūkių, turinčių po du, tris, keturis ir daugiau butų. Po du butus šalyje šiuo metu turi beveik 140 tūkst. namų ūkių, arba 5 proc. daugiau nei prieš trejus metus, po tris butus - 24 tūkst. namų ūkių (13 proc. daugiau), po keturis butus - 4 tūkst. namų ūkių (21 proc. daugiau), po penkis ar daugiau butų - 1,3 tūkst. namų ūkių (30 proc. daugiau).

Susipažinti su prezentacija galima čia.

 

Apie Registrų centrą

Registrų centras tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius - valstybės registrus ir informacines sistemas - ir tai darydamas vadovaujasi jų valdytojų (skirtingų valstybės institucijų) nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis. Šiuo metu Registrų centras prižiūri 11 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20 informacinių sistemų bei nuolatos teikia pasiūlymus jų valdytojams dėl registrų ir sistemų atnaujinimo, taip pat pagal poreikį diegia valdytojų patvirtintus registrų ir sistemų modernizavimo sprendimus.

Registrų centras yra pirminis duomenų šaltinis, galintis pateikti objektyvią ir aktualią informaciją apie šalies NT tendencijas, verslo aplinką. Tiriant Lietuvos NT rinkos aktyvumą, apibendrinami NT  sandorių duomenys, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami - valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).


Kontaktinis asmuo

Atstovas spaudai
Mindaugas Samkus
Tel. (8 5) 268 8366
Mob. (8 605) 69 286
El. p. Mindaugas.Samkus@registrucentras.lt