Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: lietuvių noras investuoti į NT šiemet neišblėso
2020 m. spalio 23 d.
Šių metų pavasarį padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities
nesumažino lietuvių noro investuoti į nekilnojamąjį turtą - investicijoms
įsigytų butų kiekiai šiemet augo. Trijų šių metų ketvirčių NT rinkos duomenis
išanalizavę Registrų centro analitikai taip pat pastebėjo, kad šiemet sumažėjus
butų pardavimams, pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypo į gyvenamuosius namus.
Per tris šių metų
ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst.
gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių. Palyginti su 2019 metų
sausio-rugsėjo mėnesiais, butų pardavimai šalyje sumažėjo 13 proc., kai tuo
tarpu gyvenamųjų namų rinka ūgtelėjo 2 procentais.
"Šiemet
butų rinka buvo permaininga - metai prasidėjo pakiliai, jautėsi 2019 metų
pabaigoje padiktuoto tempo tąsa. Pavasarį sandorių skaičius kelis mėnesius
mažėjo, tačiau vėliau pamatėme, kad tas nuosmukis neužsitęsė ir pastaraisiais
mėnesiais visoje šalyje stebime tokius butų pardavimų kiekius, kuriuos buvome
įpratę matyti praėjusiais metais, - sako Registrų centro duomenų analitikas
Paulius Rudzkis. - Gyvenamųjų namų rinkoje matėme kiek kitokį vaizdą - nors
pavasarį taip pat buvo pasiektas žemiausias taškas, tačiau netrukus rinka
atsigavo, sandorių kiekis nuosekliai augo ir nuo vasaros vidurio kiekvieną
mėnesį įregistruotų namų sandorių skaičius yra didžiausias per keletą metų."
Noras investuoti neišblėso, butus perka jaunos šeimos su
vaikais
Anot jo, butų pardavimų kiekių
mažėjimas neatsispindėjo Registrų centro skaičiuojamų investicinių butų, t.y.
tokių butų sandorių, kai pirkėjas jau turi bent vieną gyvenamosios paskirties
būstą, statistikoje. Vilniuje šiemet prie investicinių butų sandorių būtų
galima priskirti beveik 1,2 tūkst. butų (vos 1 proc. mažiau nei prieš metus),
Kaune - beveik 700, arba 4 proc. daugiau nei pernai per tris ketvirčius. Be to,
investicinių butų sandorių dalis nuo bendro butų sandorių kiekio trijuose
šalies didmiesčiuose per metus netgi padidėjo - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje
maždaug kas penktas buto sandoris galėtų būti laikomas investiciniu.
"Galima sakyti, kad nepaisant
pavasarį padidėjusio neapibrėžtumo ir laikinai suprastėjusių gyventojų lūkesčių,
lietuvių noras investuoti į nekilnojamąjį turtą neišblėso. Žvelgdami į
investicijoms patrauklias vietas galima išskirti centrines didžiųjų miestų
teritorijas, kur pirkėjai galbūt mato didžiausią galimą savo investicijų
grąžą", - kalba P. Rudzkis.
Analizuojant šių
metų butų pirkėjo portretą galima matyti, kad butus investicijai dažniau perka
vaikus auginančios šeimos, o tarp nesusituokusiųjų dažniausi atvejai, kai
investicinį butą nusipirko išsiskyrusi moteris, auginanti du vaikus. Palyginti,
tipinis investuotojas vyras šiemet buvo 30-39 metų amžiaus nevedęs ir vaikų
neturintis vyras. Žvelgiant į visus šių metų butų sandorius matomos kiek
kitokios tendencijos - didesnę dalį sandorių sudaro nesusituokę asmenys, o
tipiniai pirkėjai yra 18-29 metų merginos ir vaikinai be vaikų.
Būstui įsigyti išleista 1,6 mlrd.
eurų
Iš viso
per tris šių metų ketvirčius būstui (butams ir gyvenamiesiems namams) Lietuvoje
išleista beveik 1,6 mlrd. eurų, arba 2 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo
pačiu laikotarpiu. Registrų centras pirmą kartą atliko analizę ir suskaidė
būsto sandorius pagal tai, ar pirkėjai juos įsigijo nuosavomis lėšomis, ar
skolintomis, įkeisdami turtą Hipotekos registre.
"Dar
prieš dešimtmetį nuosavų lėšų dalis bendrame sandorių kiekyje sudarė 75 proc.,
o skolintomis lėšomis, įkeičiant turtą, buvo įsigyjamas tik kas ketvirtas
būstas. Vėliau šis santykis nuosekliai mažėjo ir pastaruosius trejus metus,
t.y. 2016-2019 metais, skolintomis lėšomis buvo sudaroma apie 40 proc. butų ir
namų sandorių. Vis dėlto, šiemet pamatėme, kad skolintų lėšų dalis vėl sumažėjo
iki 36 proc., o nuosavomis lėšomis 2020-aisiais buvo sudaryta du trečdaliai
būsto sandorių", - sako Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
Šių
metų spalio 1 dieną bent po 1 butą Lietuvoje turėjo apie 820 tūkst. namų ūkių.
Per pastaruosius trejus metus šis skaičius nežymiai ūgtelėjo. Tačiau kur kas
labiau išaugo skaičius namų ūkių, turinčių po du, tris, keturis ir daugiau
butų. Po du butus šalyje šiuo metu turi beveik 140 tūkst. namų ūkių, arba 5
proc. daugiau nei prieš trejus metus, po tris butus - 24 tūkst. namų ūkių (13
proc. daugiau), po keturis butus - 4 tūkst. namų ūkių (21 proc. daugiau), po
penkis ar daugiau butų - 1,3 tūkst. namų ūkių (30 proc. daugiau).
Susipažinti su prezentacija galima čia.
Apie
Registrų centrą
Registrų centras tvarko
pagrindinius valstybės informacinius išteklius - valstybės registrus ir
informacines sistemas - ir tai darydamas vadovaujasi jų valdytojų (skirtingų
valstybės institucijų) nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis. Šiuo metu
Registrų centras prižiūri 11 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20
informacinių sistemų bei nuolatos teikia pasiūlymus jų valdytojams dėl registrų
ir sistemų atnaujinimo, taip pat pagal poreikį diegia valdytojų patvirtintus
registrų ir sistemų modernizavimo sprendimus.
Registrų centras yra
pirminis duomenų šaltinis, galintis pateikti objektyvią ir aktualią informaciją
apie šalies NT tendencijas, verslo aplinką. Tiriant Lietuvos NT rinkos
aktyvumą, apibendrinami NT sandorių
duomenys, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų,
varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami - valstybinės žemės
pirkimo sandoriai.
Vertindamas būsto rinkos
duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus
(vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms
socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms
socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).
|