Naujienos |
|
|
|
Registrų centras atvėrė Adresų registro duomenis
2020 m. spalio 22 d.
Prisidėdamas prie valstybės ir visuomenės pažangos,
skatindamas naujų aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų kūrimą bei žinių
ekonomikos vystymąsi Registrų centras tęsia iniciatyvą atverti tvarkomų
registrų ir informacinių sistemų duomenis. Šį kartą visuomenei neatlygintinam
naudojimui atveriami vieno pagrindinių šalies registrų Adresų registro duomenys.
"Vertindami ekonominę ir socialinę atvirų
duomenų naudą ir toliau žengdami atvirumo, atsinaujinimo ir pokyčių keliu, šiandien
visuomenei atveriame naujus duomenų rinkinius. Atverdami Adresų registro duomenis - gyvenamąsias vietoves, gatves, gyvenamųjų vietovių ribas, unikalius adresus,
pašto kodus ir kitus - suteikiame įrankį viešajam ir privačiam sektoriui tobulinti
ir efektyvinti savo teikiamas paslaugas, kurti naujus, aukštos pridėtinės
vertės produktus ir taip prisidėti prie visų mūsų pažangos, - sako Registrų
centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius. - Šių atvirų duomenų
panaudojimo galimybės yra labai plačios: nuo efektyvesnio savivaldybių funkcijų
įgyvendinimo iki papildomos pridėtinės vertės logistikos, kurjerių ar taksi
paslaugas teikiančioms įmonėms. Galiausiai, šie atverti duomenys leis visiems
naudoti standartizuotą adresų informaciją ir taip išvengti pasitaikančių
nesusipratimų".
Šiuo
duomenų atvėrimo etapu atveriami vieno iš 6 pagrindinių šalies registrų - Adresų registro - duomenys - iš viso 2,1 mln. unikalių adresų ir
daugiau kaip 1 mln. adresų taškų, kuriuos galima pažymėti žemėlapyje.
Visuomenei atverti Adresų registre kaupiami
duomenys: gyvenamosios vietovės, administraciniai vienetai (savivaldybės,
seniūnijos), gatvės, gatvių ašinės linijos, leidžiančios tiksliai žemėlapiuose
atvaizduoti gatves, gyvenamųjų vietovių ribos, adresų taškai, unikalūs adresai
ir pašto kodai.
Taip pat atverti ir erdviniai Adresų
registro duomenys, leidžiantys matyti, kaip atrodo Lietuvos apskričių,
savivaldybių, gyvenamųjų vietovių, seniūnijų ribos, gatvių ašinės linijos. Šie
duomenys gali padėti efektyviau planuoti maršrutus, pasitarnauti vystant miestų
plėtros strategijas, taip pat leidžia aiškiai susieti adresus su konkrečiomis
seniūnijomis.
Šiandien dauguma Lietuvoje veikiančių
įmonių savo klientų adresus yra susisteminę pagal savo vidines tvarkas. Ne
visuomet šios tvarkos sutampa, todėl esant duomenų apsikeitimo poreikiui su
kitomis įmonėmis, gali kilti nesklandumų. Atvėrus Adresų registro duomenis
viešojo ir privataus sektoriaus ūkio subjektai savo sistemose galės naudoti
vieningo standarto adresų informaciją ir užtikrinti sklandų duomenų apsikeitimą.
Be to, turėdamos tikslias adresų koordinates taksi ar kurjerių paslaugas
teikiančios įmonės, ypatingai mažiau apgyvendintose vietovėse, gali operatyviai
nuvykti pas klientus ir suteikti jiems savo paslaugas.
Papildomai atverti ir istoriniai Adresų
registro duomenys nuo 1998 m., kai tuometinio Teritorijos administracinių
vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro tvarkytojo funkcijas
perėmė Registrų centras.
Praėjusiais metais Registrų centras atvėrė
visuomenei pirmuosius duomenis - 250 duomenų rinkinių iš Nekilnojamojo turto
registro (NTR). Pirmuoju etapu publikuota registre tvarkoma nuasmeninta
informacija apie beveik 5 mln. šalies nekilnojamojo turto objektų. Atvertais
duomenimis per mėnesį vidutiniškai pasinaudoja apie 650 unikalių vartotojų,
kurie iki šios dienos jau parsisiuntė apie 150 tūkst. duomenų rinkinių.
Iki 2022 metų Registrų centras planuoja
atverti ir kitų dviejų svarbiausių šalies registrų - Juridinių asmenų ir
Gyventojų - duomenis. Užbaigus šį etapą viešai bus publikuoti pagrindiniai
duomenys iš svarbiausių registrų.
Visus Registrų centro atvertus duomenis
galima rasti įmonės interneto
svetainėje ir atsisiųsti juos naudoti patogiais atvirų duomenų
formatais.
Apie atvirus duomenis
Atviri duomenys - laisvai
prieinami Registrų centro veikloje ar dokumentuose užfiksuoti duomenys,
informacija ar jos dalis, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos,
įskaitant Registrų centro tvarkomų registrų duomenis, kuriuos galima
pakartotinai naudoti ir platinti bet kokiu teisėtu tikslu, nurodant jų šaltinį,
tačiau tik tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo gauti.
Atliktos įvairios ES ir
kitų tarptautinių organizacijų studijos vertina, kad valstybinių duomenų
atvėrimas gali sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. BVP, Lietuvos atveju tai sudarytų
nuo 200 iki 750 mln. eurų.
Tikimasi, kad prieiga prie atvirų Registrų centro duomenų
rinkinių ir pakartotinis jų naudojimas gali tiek paspartinti pridėtinės vertės
informacijos produktų ir paslaugų atsiradimą, tiek ir leisti Lietuvos valstybės
institucijoms, plačiau naudojant atvirus duomenis, efektyviau vykdyti viešąsias
užduotis ir duoti daugiau naudos visuomenei.
Apie
Registrų centrą
Registrų centras tvarko
pagrindinius valstybės informacinius išteklius - valstybės registrus ir
informacines sistemas - ir tai darydamas vadovaujasi jų valdytojų (skirtingų
valstybės institucijų) nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis. Šiuo metu
Registrų centras prižiūri 11 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20
informacinių sistemų bei nuolatos teikia pasiūlymus jų valdytojams dėl registrų
ir sistemų atnaujinimo, taip pat pagal poreikį diegia valdytojų patvirtintus
registrų ir sistemų modernizavimo sprendimus.
|