Naujienos |
|
|
|
Per karantiną būstui įsigyti išleista penktadaliu mažiau - Registrų centras
2020 m. rugpjūčio 19 d.
Didžiąją dalį antrojo šių
metų ketvirčio užėmęs karantinas pakoregavo būsto rinką - mažesnis įsigytų
objektų skaičius sąlygojo ir tai, kad būstui įsigyti šalyje išleista
penktadaliu mažiau. Metinis vidutinių būsto kainų augimas išliko teigiamas,
tačiau lėtesnis nei šių metų pradžioje, rodo Registrų centro NT sandorių
duomenų bazėje sukaupti duomenys.
"Per antrąjį šių metų
ketvirtį būstui - butams ir gyvenamiesiems namams - įsigyti Lietuvoje išleista
apie 423 mln. eurų. Ši suma yra penktadaliu mažesnė tiek už šių metų pirmąjį
ketvirtį fiksuotą rezultatą, tiek už praėjusių metų balandžio-birželio
mėnesius, kuomet būstui įsigyti buvo išleista po daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.
Šis mažėjimas labiau sietinas ne su drastišku būsto kainų mažėjimu, o su
mažesniu įsigytų objektų skaičiumi. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo
pačiu laikotarpiu pernai, įregistruotų gyvenamųjų namų sandorių sumažėjo 15
proc., o butų - net 34 proc.", - sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir
analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Ryškiausi vidutinių kainų pokyčiai matomi
senesnės statybos butų segmente, kuriame tradiciškai išleidžiama suma yra
didžiausia. Antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje už senesnės statybos butus
vidutiniškai mokėta po 1 516 euro už kv. metrą, arba 4 proc. daugiau nei
pernai balandžio-birželio mėnesiais, tačiau beveik 3 proc. mažiau nei šių metų
pradžioje, (sausio-kovo mėnesiais).
Kituose
šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus antrąjį
ketvirtį mokėta vidutiniškai po beveik 954 eurus už kv. metrą - 10 proc.
daugiau nei 2019 m. antrąjį ketvirtį, o palyginti su šių metų pradžia, kainos
beveik nepasikeitė. Rajonų centruose (išskyrus didmiesčius) metinis vidutinių
kainų augimas šiek tiek sulėtėjo - antrąjį ketvirtį už senesnės statybos butus
mokėta vidutiniškai po 480 eurų už kv. metrą, arba 8 proc. daugiau nei prieš
metus, tačiau beveik 3 proc. mažiau nei šių metų sausio-kovo mėnesiais.
Vidutinė
naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių metų antrąjį
ketvirtį siekė 1 889,8 euro už kv. metrą ir buvo 19 proc. didesnė nei
analogišku laikotarpiu 2019 metais, kituose Lietuvos didmiesčiuose - ūgtelėjo 6
proc. iki 1 274 eurų už kv. metrą.
Gyvenamųjų namų segmente antrąjį ketvirtį
metinis vidutinių kainų augimas taip pat buvo lėtesnis, o palyginti su šių metų
pirmuoju ketvirčiu vidutinės kainos atskiruose segmentuose netgi susitraukė.
Per
balandžio-birželio mėnesius už naujos statybos ir dažniausiai neįrengtus namus
Vilniuje vidutiniškai mokėta po 1 060 eurų už kv. metrą, arba 4 proc.
daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais, tačiau 4,5 proc. mažiau nei šių
metų sausį-kovą. Senesnės statybos namai, kurie dažniau parduodami įrengti,
sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 047 eurus už kv. metrą (atitinkamai 5 proc.
ir 9 proc. mažiau).
Kituose
šalies didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina
šiemet antrąjį ketvirtį siekė beveik 770 eurų - 7 proc. daugiau nei pernai
balandžio-birželio mėnesiais, bet 1 proc. mažiau nei šių metų pirmąjį
ketvirtį, senesnės statybos gyvenamojo
namo kaina - 732 eurus (atitinkamai 18 proc. ir 16 proc. daugiau).
Kituose
miestuose ir kaimo vietovėse vidutinės naujų namų kainos per metus (antrąjį šių
metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu) ūgtelėjo 18
proc., per ketvirtį (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų
ketvirčiu) - 7 proc. iki 802 eurus už kv. metrą. Už senesnės statybos namus
šalies regionuose ir kaimo vietovėse šiemet antrąjį ketvirtį mokėta po beveik
332 eurus už kv. metrą - tiek pat, kiek ir prieš metus, tačiau 8 proc. mažiau
nei šių metų pirmąjį ketvirtį.
Detaliau su 2020 m. II ketvirčio vidutinėmis būsto kainomis ir jų pokyčiais galima susipažinti čia.
Papildoma informacija:
Registrų centro
analitikai kiekvieną ketvirtį skaičiuoja ir viešai skelbia vidutines būsto
kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis būsto pirkimo-pardavimo sutartyse
oficialiai deklaruotomis sandorių kainomis.
Būsto kainų lygiui
apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai apdorota
informacija apie įvykusius sandorius. Registrų centras disponuoja išsamiausia
Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje sukaupti visų nuo
1998 metų įvykusių sandorių duomenys.
Registrų centro skelbiami
būsto kainų rodikliai dėl taikomos metodikos gali skirtis nuo Lietuvos
statistikos departamento rengiamo indekso.
|