Naujienos |
|
|
|
Apleistos žemės šalyje mažėja, didžiausi jų plotai - Vilniaus ir Molėtų rajonuose
2020 m. birželio 17 d.
Per praėjusius metus apleistos ir nenaudojamos žemės plotai
visoje šalyje, nors ir nežymiai, tačiau sumažėjo. Vis dėlto, kaip ir
ankstesniais metais, didžiausi apleistos žemės plotai, už kuriuos gali būti
skaičiuojami didesni žemės mokesčiai, gali būti aptikti Vilniaus rajone ir
šiaurės rytų Lietuvoje.
Naujausia
Valstybės žemės fondo skelbiama informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų
plotus skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų
duomenų platformoje REGIA. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje
šalyje yra apie 61,1 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų,
užimančių 34,3 tūkst. hektaro (ha) ploto, arba 0,5 proc. viso šalies ploto.
Bendras žemės sklypų su apleista žeme plotas sudaro 398,2 tūkst. ha.
Palyginti
su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis padidėjo 1 procentu.
Labiausiai tokių sklypų skaičius per metus išaugo Raseinių, Jurbarko
Kalvarijos, Kaišiadorių, Jonavos ir Prienų rajonuose. Didžiausias šių sklypų
skaičiaus mažėjimas fiksuotas Vilniaus rajone. Nepaisant to, čia apleistų sklypų
skaičius didžiausias tarp visų šalies savivaldybių - iš viso Vilniaus rajone
yra 5,2 tūkst. apleistos žemės sklypų.
Tuo metu apleistos žemės plotas šiuose
sklypuose per metus sumažėjo 1,4 procento. Didžiausias teigiamas pokytis taip
pat fiksuotas Vilniaus rajone, tačiau čia apleistos žemės plotas išlieka
didžiausias visoje šalyje - apie 2,9 tūkst. ha. Labiausiai apleistos žemės
plotai per metus padidėjo Jurbarko, Kalvarijos, Jonavos, Raseinių, Prienų ir
Kaišiadorių savivaldybėse
Dar 2013 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti net
128 tūkst. apleistos žemės sklypai, kuriuose apleista žemė užėmė 113 tūkst. ha
plotą.
Be
Vilniaus rajono daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra šiaurės
rytų Lietuvoje: Molėtų rajone yra 4,2 tūkst. tokių sklypų, kuriuose apleista
žemė užima 2,5 tūkst. ha plotą, Utenos rajone (3,2 tūkst. sklypų, 1,9 tūkst. ha
plotas), Trakų rajone (3,1 tūkst. žemės sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas), Zarasų
rajone (2,8 tūkst. žemės sklypų, 2,1 ha plotas) ir Ignalinos rajone (2,7 tūkst.
žemės sklypų, 1,4 tūkst. ha plotas).
Mažiausiai
apleistos yra Alytaus miesto, Šiaulių miesto, Klaipėdos miesto ir Visagino savivaldybėse,
kuriose yra vos po kelis apleistos žemės sklypus, užimančius nedidelę
savivaldybės teritorijos dalį. Nė vieno apleistos žemės sklypo šiuo metu nėra
Palangos miesto savivaldybėje.
REGIA
žemėlapyje skelbiama aktuali informacija apie apleistos žemės plotus
gyventojams yra aktuali tuo, kad atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, žemės sklypų
savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio
įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą
arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą.
Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias - 4 proc. - mokesčio
tarifas.
Valstybinės
mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais už apleistą žemę
apskaičiuota mokesčio suma buvo beveik 2,4 mln. eurų.
Viso
Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota beveik 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,8 mln.
ha plotą.
Apleistų
žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės
žemės fondas. Šie duomenys perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius
duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje "NT verčių zonos, vertės ir
apleistos žemės".
Žemėlapyje
pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje
esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype
esančios apleistos žemės plotus. Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai,
matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo
savininkas gali kreiptis į Valstybės žemės fondą.
|