Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: būstui įsigyti išleidžiama suma ateityje mažės
2020 m. balandžio 28 d.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, kai koronaviruso infekcijos
poveikis šalies ekonomikai dar nebuvo toks akivaizdus, Lietuvoje butų ir
gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln.
eurų. Tai yra penktadaliu didesnė suma, nei buvo išleista 2019-ųjų
sausio-kovo mėnesiais. Nors šių metų pradžioje augo ir įsigyto būsto kainos,
tačiau šios tendencijos jau pasikeitė ir kituose ketvirčio duomenyse šie
pasikeitimai atsispindės, svarsto Registrų centro analitikai.
"Praėjusiais metais būstui
įsigyti išleista rekordinė suma. Vis dėlto, nereikia būti pranašu, kad galėtum
teigti, jog šių metų skaičiai iš tolo nebus artimi tiems, kurie buvo fiksuoti
pastaruosius kelis metus. Nors pirmąjį ketvirtį dar matome augimą, tačiau
reikia pabrėžti, kad šiuo laikotarpiu buvo įregistruoti NT sandoriai, dėl kurių
buvo susitarta dar gerokai iki koronaviruso įtakos NT rinkai ir visai šalies
ekonomikai. Pirmuosius pandemijos ženklus oficialiai NT kainų statistikai
pamatysime šių metų viduryje", - sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir
analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Kaip įprasta, metų pradžioje didžiausia
suma išleista įsigyjant senos statybos butus, kurių daugiausiai nuperkama
sostinėje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Pirmąjį ketvirtį Vilniuje
už senesnės statybos butus vidutiniškai mokėta po 1 555,7
euro už
kv. metrą, arba 9 proc. daugiau nei pernai sausio-kovo
mėnesiais. Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių
metų pradžioje siekė 1 887,4 euro ir buvo 14 proc. didesnė nei analogišku laikotarpiu 2019 metais.
Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus
Vilnių) už senesnės statybos butus per pirmus tris šių metų mėnesius mokėta
vidutiniškai po beveik 957 eurus už kv. metrą - 14 proc. daugiau 2019
m. pirmąjį ketvirtį, tačiau naujos statybos vidutinės kainos šiuose miestuose
per metus susitraukė beveik 7 proc. iki 1178
euro už
kv. metrą.
Gyvenamųjų namų segmente pirmąjį ketvirtį
oficialiai užbaigti NT sandoriai taip pat dar rodė kainų augimą, kuris, P.
Rudzkio prognozėmis, ateinančiais ketvirčiais turėtų būti neigiamas.
"Pastaruosius kelis metus kiekvieną
ketvirtį atskirose NT objektų kategorijose stebėdavome nuoseklų kainų augimą.
Ateityje ši kreivė turėtų pakrypti žemyn, tačiau kaip staigiai ji leisis ir
kiek ilgai tęsis šiandien prognozuoti dar sunku, neturint pakankamai duomenų dėl
galimo koronaviruso sukelto šoko šalies ekonomikai, gyventojų pajamoms ir jų
nuotaikoms bei lūkesčiams", - svarsto Registrų centro duomenų analitikas P.
Rudzkis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį už naujos
statybos ir dažniausiai neįrengtus namus Vilniuje vidutiniškai dar mokėta po
1 110,7 euro už kv. metrą, arba beveik 20
proc. daugiau nei 2019 metų sausio-kovo mėnesiais. Senesnės statybos namai,
kurie, tikėtina, yra įrengti, sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 151,7 eurus už kv. metrą (7
proc.
daugiau).
Kituose
šalies didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina
šiemet pirmąjį ketvirtį siekė 775,7 euro - 4 proc. mažiau nei pernai
sausio-kovo mėnesiais, senesnės statybos gyvenamojo namo kaina - 632,5 euro (1 proc. daugiau).
Detaliau su 2020 m. I ketvirčio vidutinėmis būsto kainomis ir jų pokyčiais galima susipažinti čia.
Papildoma informacija:
Registrų centro
analitikai kiekvieną ketvirtį skaičiuoja ir viešai skelbia vidutines būsto
kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis būsto pirkimo-pardavimo sutartyse
oficialiai deklaruotomis sandorių kainomis.
Būsto kainų lygiui
apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai apdorota
informacija apie įvykusius sandorius. Registrų centras disponuoja išsamiausia
Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje sukaupti visų nuo
1998 metų įvykusių sandorių duomenys.
Registrų centro skelbiami
būsto kainų rodikliai dėl taikomos metodikos gali skirtis nuo Lietuvos
statistikos departamento rengiamo indekso.
|