Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: 2019 m. būstui įsigyti išleista rekordinė 2,1 mlrd. eurų suma
2020 m. sausio 22 d.
Praėjusiais metais šalyje buvo
nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų sumą. Tai didžiausia
per metus būstui Lietuvoje įsigyti išleista suma per visą istoriją. Tradiciškai
apie pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, rodo Registrų
centro sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.
"Praėję metai būsto rinkoje buvo aktyvūs,
o metų pabaigoje stebėjome spartų būsto sandorių ir kainų augimo šuolį.
Paskutiniais mėnesiais pademonstruotas spurtas leido kilstelėti ir metinius
augimo rodiklius. Analizuojant atskiras kategorijas metiniais augimo tempais
išsiskyrė gyvenamieji namai, o butų segmente stebėtas nuosaikus augimas", - naujausius būsto kainų duomenis komentuoja
Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Didžiąją
dalį pernai būstui išleistos sumos pirkėjai sumokėjo įsigydami senesnės
statybos butus, o daugiausiai jų tradiciškai buvo nupirkta sostinėje. 2019 m.
už senesnės statybos butus Vilniuje vidutiniškai mokėta po 1 462,5 euro už
kv. metrą, arba 6 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Vidutinė naujos statybos buto
kvadratinio metro kaina sostinėje pernai siekė 1 644 eurus ir buvo beveik
3 proc. didesnė nei 2018 metais. Pridėjus ir konversijos atvejus už naujus butus
sostinėje mokėta vidutiniškai po 1 699 eurų už kv. metrą (beveik 6 proc.
daugiau nei 2018 m.).
Viso
Vilniuje per 2019 m. metus įsigyta kiek daugiau nei 12 tūkst. butų, iš kurių
vidutiniškai kas trečias buvo naujos statybos.
Kituose šalies didmiesčiuose
(išskyrus Vilnių) už senos statybos butus praėjusiais metais mokėta
vidutiniškai po beveik 880 eurų už kv. metrą - 7 proc. daugiau nei ankstesniais
metais, už naujo statybos - vidutiniškai po 1 223 eurus už kv. metrą (5
proc. daugiau). P. Rudzkio teigimu, kituose šalies didmiesčiuose konversijos
atvejų fiksuojama retai, tad tai neturi reikšmingos įtakos vidutinei kainai.
Gyvenamųjų
namų segmente pernai stebėtas pakankamai spartus kainų augimas. Už naujos
statybos namus Vilniuje 2019 m. vidutiniškai mokėta po 1 021
eurą už kv. metrą, arba beveik 5 proc. daugiau nei 2018 metais. Senos
statybos namai sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 093 eurus už kv. metrą (10 proc. daugiau).
Kituose
didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina pernai
siekė 801 eurą - 7
proc. daugiau nei užpernai, senos statybos - 644 eurus (17 proc. daugiau).
Nuo šių metų Registrų centras,
skaičiuodamas vidutines būsto kainas, įvedė keletą naujovių. Atsižvelgiant į
rinkos dalyvių poreikį, nuo šiol pateikiant vidutines butų kainas Vilniuje ir
kituose šalies didmiesčiuose butai bus skirstomi ne tik į naujos ir senos
statybos, kaip iki šiol, bet įvedama nauja kategorija - "nauji
butai+konversija".
Konversijai priskiriami tokie butai, kurie yra pastatuose,
oficialiai pastatytuose anksčiau nei prieš dvejus metus, tačiau per
pastaruosius metus buvo rekonstruoti ir juose įregistruotos naujos patalpos.
Prie tokių pavyzdžių galima paminėti iš naujo gyvenimui prikeliamus ir būstui
pritaikomus didmiesčiuose esančius gamybinius pastatus. Naujos statybos butų
sandoriu laikomas toks sandoris, kai jis sudarytas praėjus ne daugiau kaip
dvejiems metams po statybos užbaigimo.
Detaliau su naujausiomis vidutinėmis būsto kainomis ir jų pokyčiais galima susipažinti čia.
Papildoma informacija:
Registrų
centro analitikai kiekvieną ketvirtį skaičiuoja ir viešai skelbia vidutines
būsto kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis būsto pirkimo-pardavimo
sutartyse oficialiai deklaruotomis sandorių kainomis.
Būsto
kainų lygiui apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai
apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Registrų centras disponuoja
išsamiausia Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje
sukaupti visų nuo 1998 metų įvykusių sandorių duomenys.
Registrų
centro skelbiami būsto kainų rodikliai dėl taikomos metodikos gali skirtis nuo
Lietuvos statistikos departamento rengiamo indekso.
|