Naujienos

Lieka vis mažiau savivaldybių su nenustatytomis gyvenviečių ribomis

2019 m. birželio 11 d.

Šalyje lieka vis mažiau savivaldybių su nenustatytomis gyvenamųjų vietovių teritorijų ribomis. Vis dėlto, dar yra savivaldybių su netiksliomis gyvenviečių ribomis ir visomis dėl to gyventojams, ūkininkams ir verslui kylančiomis problemomis.

Per pastarąjį pusmetį Vyriausybės nutarimu patvirtintos Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos, taip pat pradėti rengti gyvenviečių teritorijų ribų nustatymo planai Vilniaus, Utenos, Ignalinos, Zarasų rajonų savivaldybėse, dalyje Šiaulių ir Šilutės rajonų savivaldybių, rodo Registrų centro informacinėse sistemose ir registruose sukaupti duomenys.

Vis dėlto, nesuderintos ir nepatvirtintos gyvenviečių teritorijų ribos išlieka Vilniaus mieste, Elektrėnų, Marijampolės, Kalvarijų, Pagėgių, Kazlų Rūdos savivaldybėse bei Širvintų, Rokiškio, Šakių, Skuodo ir didžiojoje dalyje Šilutės rajono savivaldybių.

Pasak Registrų centro specialistų, pagrindinė priežastis, dėl ko reikia nustatyti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, yra ta, kad nepatvirtintos gyvenviečių ribos, neretai kerta įregistruotų žemės sklypų ribas ar net pastatus, neatitinka kelių, vandenų ar miškų ribų.

Gyventojams gali kilti problemų deklaruojant savo gyvenamąją vietą, atliekant žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto vertinimą, nuo ko vėliau priklauso gyventojų mokami mokesčiai. Štai nemažai nepatogumų dėl netikslių gyvenviečių ribų gali kilti savo pasėlių plotus deklaruojantiems ir už tai išmokas gaunantiems ūkininkams, nes tam tikros teritorijos gali būti priskirtos prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių ir tuomet ūkininkai gauna mažesnes išmokas.

Netikslios gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos susiformavo pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, kai vykstant sparčiai žemės reformai ir neturint tikslių gyvenviečių teritorijų ribų, tam tikros vietovės pavadinimą dokumentuose žemėtvarkos projektų autoriai ar kadastrinius matavimus atlikę asmenys įrašydavo savo nuožiūra. Dėl to visoje šalyje susidarė situacijos, kai, pavyzdžiui, vieno kaimo teritorijoje įregistruoti sklypai su keliais skirtingais gyvenvietės pavadinimais.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Gyvenviečių ribų planus savivaldybės rengia derindamos juos su Registrų centru, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijomis. Parengti ir suderinti dokumentai teikiami Vidaus reikalų ministerijai, kuri juos teikia tvirtinti Vyriausybei.