Naujienos |
|
|
|
Registrų centras: šiemet būsto parduota už 440 mln. eurų, brango seni butai
2019 m. balandžio 18 d.
Pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje būstui
įsigyti buvo išleista apie 440 mln. eurų, arba 15,6 proc. daugiau nei praėjusių
metų analogišku laikotarpiu, bet 15,2 proc. mažiau nei ankstesnįjį ketvirtį,
t.y. 2018 m. spalio-gruodžio mėnesiais. Tradiciškai didžioji dalis šios sumos
išleista įsigyjant senos statybos butus, kurių kainos augo tiek Vilniuje, tiek
ir kituose didmiesčiuose, rodo naujausia Registrų centro specialistų išanalizuota
NT sandorių statistika.
Beveik pusę visos būsto rinkos
apyvartos sudarančiame Vilniuje butų kainų augimas buvo pakankamai spartus ir
siekė beveik 5 procentus. Naujos statybos butai pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su
2018 m. sausio-kovo mėnesiais, pabrango 4,6 proc., o palyginti su prieš tai
buvusiu ketvirčiu (2018 m. spalio-gruodžio mėnesiais) - 1,7 proc. ir kainavo
vidutiniškai po 1 655,7 euro už kv. metrą, senos statybos butai - brango
atitinkamai 4,8 proc. ir 6,4 proc. ir kainavo vidutiniškai po 1 450,1 euro už
kv. metrą.
Gyvenamųjų
namų segmente kainų kreivės sostinėje išsiskyrė. Už naujos statybos namus šių
metų pradžioje vidutiniškai mokėta po 920,2 euro už kv. metrą, arba 10,1 proc.
mažiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį ir 1,5 proc. mažiau nei 2018 m. ketvirtąjį
ketvirtį, o už senos statybos namus - vidutiniškai po 1048 eurus už kv. metrą (atitinkamai
20,8 proc. daugiau ir 5,1 proc. mažiau).
Toks kainų pokyčio skirtumas gali
byloti apie tai, kad pirkėjai pradėjo palankiau vertinti senesnius, tačiau
pilnai įrengtus namus. Tai iš dalies patvirtina ir beveik dešimtadaliu šiemet
sumažėjęs parduotų naujos statybos namų skaičius bei daugiau kaip dešimtadaliu
išaugę senos statybos namų pardavimai.
Kituose šalies didmiesčiuose
(išskyrus Vilnių) kainų augimu išsiskyrė naujų butų segmentas. Čia pirkėjai už
vieną kvadratinį metrą naujos statybos bute šiemet mokėjo vidutiniškai po 1 240,5 euro - 22,9 proc. daugiau nei
pernai pirmąjį ketvirtį ir 2,9 proc. daugiau nei 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį.
Didžiausią įtaką naujos statybos
butų kainų augimui turėjo Kaunas, kur kainos ūgtelėjo net ketvirtadaliu iki 1 220
euro už kv. metrą. Panašūs rezultatai
fiksuoti ir Klaipėdoje, kur naujos statybos butų kainos per metus padidėjo 17,2 proc. iki 1 336 euro už kv. metrą.
Senos statybos butų kainos kituose
didmiesčiuose augo nuosaikiau - per metus kainos padidėjo 3,5 proc. ir siekė
apie 848 eurus už kv. metrą, o palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu senos
statybos butų kainos čia ūgtelėjo 0,8 procento.
Vidutinės
gyvenamųjų namų kainos kituose didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) taip pat judėjo
aukštyn. Naujos statybos namai per metus - pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti
su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais - pabrango daugiau kaip penktadaliu
iki 810 eurų už kv. metrą (palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, augimas
siekė 3,3 proc.), senos statybos namai - 12,3 proc. iki 625,6 euro už kv. metrą
(per ketvirtį - 0,1 proc.).
Mažesniuose
miesteliuose ir kaimo vietovėse naujos statybos butai šiemet kainavo
vidutiniškai po 918,1 euro už kv. metrą (18,6 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį
ketvirtį ir 10 proc. daugiau nei 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį), o senos statybos
butai - 458,6 euro už kv. metrą (atitinkamai 15,8 proc. daugiau ir 8,3 proc.
daugiau). Tuo metu naujos statybos gyvenamieji namai čia kainavo vidutiniškai
po 656,3 euro už kv. metrą (5,6 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį, bet
3 proc. mažiau nei 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį), o senos statybos namai - 303,4
euro už kv. metrą (atitinkamai 1,1 proc. daugiau ir 0,7 proc. mažiau).
Papildoma
informacija:
Būsto
kainų lygiui apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai
apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Registrų centras disponuoja
išsamiausia Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje
sukaupti visų nuo 1998 metų įvykusių sandorių duomenys.
Registrų
centro skelbiami būsto kainų rodikliai dėl taikomos metodikos gali skirtis nuo
Lietuvos statistikos departamento rengiamo indekso.
|